D.Trumpas tiek per 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją, tiek dar anksčiau yra žadėjęs nevelti JAV į brangias karines operacijas už šalies. Kad ir koks stačiokiškas šio turtuolio elgesys, jis linkęs rinktis derybas – šiuo atveju, tiesioginį ryšį su Irano lyderiais.
Kitas JAV dienraštis „The New York Times“ ketvirtadienį pranešė, kad Vašingtoną imtis skubių veiksmų – pavyzdžiui, ambasados Irake darbuotojų evakavimo – privertė nauja žvalgybinė informacija apie Irano ir Teheranui pavaldžių grupių Irake planus atakuoti JAV karius Viduriniuose Rytuose.
Vis dėlto duomenys kelia ir abejonių – kaip ir tai, kaip į juos reaguoti. Anot „The Washington Post“ šaltinių JAV ir Europoje, vien diskusijos apie galimą konfliktą su Iranu kelia įtampą tarp sąjungininkų.
Nepatenkintas J.Boltonu
D.Trumpas praėjusią savaitę esą įsiuto pamatęs, kad, jo manymu, JAV aktyviai ruošiasi karui, apie kurį jis pats nė negalvoja. Savo nepasitenkinimą prezidentas esą išreiškė bendraudamas su patarėju nacionaliniam saugumui Johnu Boltonu ir JAV valstybės sekretoriumi Mike'u Pompeo.
„Jie (M.Pompeo ir J.Boltonas, – red.) labai skuba, ir Trumpas susierzinęs. Jis paragino Pompeo, Boltoną ir kitus suderinti pozicijas“, – teigė vienas „The Washington Post“ šaltinis.
Prieš prisijungdamas prie D.Trumpo administracijos, J.Boltonas ne kartą pasisakė už Irano valdančiojo režimo nuvertimą. Tačiau prezidentas, nors irgi aršiai kritikuoja Teheraną, su tokiu požiūriu, regis, nesutinka.
Dienraščio šaltinių tvirtinimu, D.Trumpas „nori kalbėtis su iraniečiais, nori susitarimo“. Esą prezidentas neprieštarautų deryboms su Irano vyriausybe.
Vieno JAV vyriausybės pareigūno žodžiais, „jam nepriimtinos visos šios kalbos apie režimo pakeitimą“, D.Trumpui esą primenančios diskusijas Amerikoje apie Saddamo Husseino nuvertimą dar prieš JAV invaziją į Iraką 2003 metais.
Esą iš D.Trumpo nereikėtų laukti ryžtingo pirmojo ėjimo naujausioje konfrontacijoje – nebent Iranas pasielgtų neapdairiai ar, pavyzdžiui, dėl Teherano kaltės žūtų amerikiečių karių.
Tiesa, nors D.Trumpas nėra visiškai patenkintas J.Boltono darbu, savo patarėjui nacionaliniam saugumui jis tikrai neturi tiek priekaištų, kiek turėdavo buvusiam JAV valstybės sekretoriui Rexui Tillersonui. Žinia, R.Tillersonas buvo atleistas.
Vis dėlto kalbama, kad ir dėl J.Boltono elgesio D.Trumpas neištvėręs ėmė skambinti savo aplinkos žmonėms, nepriklausantiems administracijai, ir skųstis patarėju.
Viešai prezidentas bet kokius nesutarimus neigia – tviteryje jis trečiadienį parašė: „Nėra jokių tarpusavio kovų. Išreiškiamos skirtingos nuomonės, o aš priimu galutinį sprendimą – procesas labai paprastas. <...> Esu tikras, kad Iranas greitai norės kalbėti.“
Europiečiai neįtikinti
Pentagono ir JAV žvalgybos tarnybų pareigūnai teigia, kad situacija dabar grėsminga dėl trijų dalykų.
Visų pirma, JAV tarnybos gavo informacijos, esą Iranas ar su šia šalimi siejamos grupuotės gali atakuoti Amerikos diplomatines tarnybas Irako miestuose – Bagdade ir Arbilyje. Antra, amerikiečiai gavo įrodymų, kad Iranas ruošiasi įtaisyti raketas nedideliuose laivuose Persijos įlankoje.
Trečia, Irano aukščiausiasis lyderis, ajatola Ali Khamenei neseniai paskelbė nurodymą iraniečių elitinei Islamo revoliucinei gvardijai ir reguliariosioms karinėms pajėgoms, kurį JAV pareigūnai laiko grėsme ar grasinimu amerikiečių kariams ir diplomatams.
JAV valstybės departamentas trečiadienį įsakė visiems mažiau reikalingiems ambasados Bagdade ir konsulato Arbilyje darbuotojams skubiai palikti Iraką.
Paties Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas, priskiriamas nuosaikiajam šalies politikų sparnui, ketvirtadienį Japonijoje tikino, kad Teheranas „laikosi maksimalios savitvardos“ ir kad JAV klysta eskaluodamos situaciją.
Nesutarimų dėl to, kas vyksta ir ką neva sumanė Iranas, kyla ir apie krizę bendraujant JAV bei Europos pareigūnams. Senajame žemyne abejojama, ar Irano veiksmai pavojingesni nei anksčiau ir ar proporcinga amerikiečių reakcija.
M.Pompeo praėjusią savaitę surengė šūsnį susitikimų su Europos šalių užsienio reikalų ministrais, bet, atrodo, jų neįtikino, kad Vašingtonas trokšta krizę išspręsti diplomatija, o ne karu.
Nenori apsikrauti naujais karais
Dviejų Vakarų šalių pareigūnų, kalbintų „The Washington Post“, teigimu, dėl šiepiamų dantų gali būti neapsiskaičiuota „ant žemės“. O Iranas savo samdinių Sirijoje ir Irake visiškai nekontroliuoja, tad tokios grupuotės gali savo nuožiūra pulti JAV karius.
Pati JAV pajėgų vadovybė esą dvejoja, kaip elgtis – norima išvengti atviro konflikto su Iranu, bet tuo pačiu nuogąstaujama dėl grėsmingų naujausių žvalgybinių duomenų.
Kol kas į regioną siunčiami papildomi kariniai pajėgumai – lėktuvnešis, strateginiai bombonešiai.
„The Washington Post“ šaltinių žiniomis, JAV generalinis štabas, ypač – jo vadovas, generolas Josephas Dunfordas, diskusijose nuolat pabrėžia, kiek daug Vašingtonui iš tikrųjų kainuotų karas su Iranu. Esą reikėtų rinktis ne konfliktą, o vadinamąjį atgrasymą (deterrence).
Prezidentas D.Trumpas, regis, būtų linkęs stoti į kariškių pusę, nors yra kalbų, jog J.Boltonas jam pareiškė, kad karas su Iranu padėtų laimėti prezidento rinkimus 2020 metais.
Jis nenori velti JAV į karus, o invaziją į Iraką 2003-aisiais yra vadinęs didžiule klaida, kurios buvo galima išvengti.
Per kampaniją prieš 2016-ųjų rinkimus D.Trumpas nuolat kartojo, kad tokių brangių ir kruvinų karinių nuotykių nekartotų.
D.Trumpas netgi yra pasakęs, kad įsivaizduoja naują susitarimą su Iranu, kuris pakeistų tarptautinę sutartį dėl Irano branduolinės programos priežiūros. Šį dokumentą inicijavo JAV eksprezidento Baracko Obamos administracija.
