Vanduo Saudo Arabijos dykumoje – ženklas, kad klimato kaita sustojo?

„Saudo Arabijos dykumoje jau atsirado mažiausiai 50 vandens šaltinių.

Saudo Arabijos valdžios institucijos kol kas neskuba džiaugtis, aiškindamos, kad vis dar tiria situaciją.

Pirmieji pranešimai apie netikėtai atsiradusius vandens šaltinius viename sausiausių planetos regionų pasirodė balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. O Europa džiūna“, – teigiama socialiniame tinkle „Facebook“ platinamoje žinutėje.

Prie jos dar pridedamas vaizdo įrašas, ant kurio puikuojasi užrašas arabų kalba: „Dykumos verčiamos upėmis. Rub el Halio dykuma“

Shutterstock.com/Arabijos dykuma

Gėlo vandens krizė Europoje?

2022-aisiais Europą sekino istorinė sausra, ne tik sukėlusi nemažai rūpesčių, bet ir privertusi atidžiau pažiūrėti į turimas vandens atsargas.

Mokslininkų surinkti palydoviniai duomenys rodo, jog jau kelis dešimtmečius žemyne nuosekliai mažėja gėlo vandens, kai kurie situaciją pradėjo vadinti krize.

Mokslininkų skaičiavimu, per metus Europa praranda 84 gigatonas vandens.

Gigatona – milijardas tonų, tokio masto beveik neįmanoma suvokti. Tačiau būtent taip veikia klimato kaita ir kiti procesai, kuriuos paskatina patys žmonės.

Pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau pavojaus skambučių dėl gėlo vandens trūkumo Europoje.

Milijonams katalonų tarnaujantis pagrindinis vandens rezervuaras senka.

Konfliktas dėl vandens sukėlė susirėmimus Prancūzijoje, kur keli kaimai nebegali aprūpinti savo gyventojų geriamu vandeniu.

O didžiausioje Italijos upėje vanduo jau dabar nuseko iki praėjusio birželio lygio.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Po upė Italijoje

Nuo balandžio mėnesio daugiau nei ketvirtadalyje žemyno teritorijos vyrauja sausra, o daugelis šalių ruošiasi, kad pasikartos (arba bus dar blogiau) praėjusių metų sausa vasara.

Šių metų pradžioje palydovų sistemomis atliktas tyrimas patvirtino, kad Europa nuo 2018 m. kenčia nuo didelės sausros.

Sausra – sudėtingas reiškinys, kurį gali lemti daug veiksnių, pavyzdžiui, netinkamas vandens išteklių valdymas arba per didelis jo suvartojimas.

Tačiau dėl klimato krizės kylanti temperatūra neabejotinai dar labiau apsunkina Europos vandens aprūpinimą.

Naftos pinigai padeda gauti vandens

Nuolat jaučiamas geriamojo vandens stygius – senokai žinoma problema Saudo Arabijoje.

Saudo Arabija priskiriama prie valstybių, kuriose vandens trūksta labiausiai. Absoliutus vandens trūkumo lygis yra 500 kubinių metrų vienam gyventojui, tačiau Saudo Arabijoje vienam gyventojui per metus tenka tik 89,5 kubinių metrų.

Nors Artimieji Rytai neturi didelių vandens resursų, jie gali pasigirti milžiniškais naftos ištekliais.

Tai leidžia įrengti brangią vandens gėlinimo įrangą. Būtent 70 proc. visų tokių įrenginių pasaulyje ir įkurti Artimuosiuose Rytuose, daugiausia – Saudo Arabijoje, JAE, Kuveite ir Bahreine.

Vandeningieji sluoksniai yra pagrindinis Saudo Arabijos vandens šaltinis. Tai didžiuliai požeminiai vandens telkiniai.

XX a. šalies vyriausybė ėmėsi didelių pastangų surasti ir kartografuoti tokius vandeninguosius sluoksnius ir įvertinti jų talpą.

Dėl to pavyko išgręžti dešimtis tūkstančių giluminių gręžinių perspektyviausiose miesto ir žemės ūkio reikmėms naudojamose teritorijose.

Kitas svarbus vandens šaltinis – gėlinamas jūros vanduo. Saudo Arabija yra didžiausia pasaulyje nudruskinto vandens gamintoja.

Sūraus vandens konversijos korporacija (SWCC) valdo 27 gėlinimo stotis, kuriose per dieną pagaminama daugiau kaip trys milijonai kubinių metrų geriamojo vandens.

Šios gamyklos tiekia daugiau kaip 70 proc. miestuose sunaudojamo vandens, taip pat aprūpina nemažą dalį pramonės poreikių.

Jos taip pat yra pagrindinis elektros energijos gamybos šaltinis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vanduo

Užtvankos naudojamos paviršiniam vandeniui surinkti po dažnų staigių potvynių.

Šis vanduo daugiausia naudojamas žemės ūkyje ir tūkstančiais kilometrų drėkinimo kanalų bei griovių paskirstomas į didžiulius derlingos žemės plotus, kurie anksčiau buvo nederlingi.

Vis labiau populiarėja perdirbto vandens naudojimas. Saudo Arabija siekia perdirbti iki 40 proc. miesto teritorijose buitinėms reikmėms naudojamo vandens.

Perdirbtas vanduo naudojamas ūkių laukams ir miestų parkams drėkinti.

Dykumos upėmis nevirs

Tariamai Saudo Arabijoje atsivėrę vandens klodai iš tiesų yra seniai žinomas, tačiau retas reiškinys, nutinkantis, kuomet tam tikruose dykumos plotuose nulyja lietus.

Pastarąjį kartą toks reiškinys stebėtas 2022 metų rugpjūčio pabaigoje.

Tuomet dalį viena sausiausių vietų pasaulyje vadinamos Rub el Halio dykumos plotų apsėmė lietaus vanduo.

Socialinių tinklų vartotojai dalijosi vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuotas retas vaizdas, kai vanduo teka per smėlį, po to, kai kelias dienas iš eilės regione smarkiai lijo.

Rub el Halio dykuma – viena didžiausių smėlio dykumų pasaulyje, plytinti Arabijos pusiasalio pietuose. Įeina į Saudo Arabijos, Omano, Jemeno, JAE teritorijas. Užima apie 650 000 km² teritoriją.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.