Atskleidus, kad ukrainiečių grupė, įtariama susprogdinusi „Nord Stream“ gamtinių dujų vamzdynus, naudojosi Lenkija kaip logistikos baze, kilo ginčas tarp Berlyno ir Varšuvos – dviejų JAV sąjungininkių, remiančių Ukrainą kare.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas šeštadienį užsipuolė Vokietiją po to, kai beveik dvejus metus Vokietijoje vykdytas tyrimas parodė, kad 2022 m. rugsėjo mėnesį didžiausią pasaulyje jūrinių dujotiekių sistemos diversiją surengė grupė ukrainiečių. Skelbiama, kad operacijoje dalyvavo šeši žmonės, jie naudojosi nedidele nuomota jachta.
Lenkijos valdžios institucijos nesiėmė veiksmų pagal arešto orderį, kurį birželio mėnesį išdavė Vokietijos pareigūnai, ieškodami vieno iš įtariamų įgulos narių.
Įtariamasis, kurio Vokietijos valdžios institucijos viešai neidentifikavo, vėliau pabėgo į savo tėvynę Ukrainą, o tai sukėlė kai kurių Vokietijos pareigūnų pasipiktinimą.
Šeštadienio įraše socialiniame tinkle „X“ D.Tuskas nusitaikė į „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ – Baltijos jūros dugnu lygiagrečiai nutiestų dujotiekių dvynių, kuriais Rusijos dujos buvo tiekiamos į Vakarų Europą, – „iniciatorius ir globėjus“.
„Vienintelis dalykas, kurį šiandien turėtumėte dėl to padaryti, yra atsiprašyti ir tylėti“, – pareiškė jis.
Pasak straipsnio, kuriame remiamasi su šiuo klausimu susipažinusiais šaltiniais, praėjusios savaitės pabaigoje Lenkijos prokurorai išsiuntė oficialų laišką savo kolegoms Vokietijoje, kad informuotų juos, jog įtariamasis išvyko iš šalies. Laiške taip pat teirautasi, ar Vokietijos tyrėjai vis dar būtų suinteresuoti, kad Lenkijos institucijos atliktų kratą įtariamojo namuose netoli Varšuvos.
Vienas šaltinis atskleidė, kad Vokietijos valdžios institucijos šį laišką įvertino kaip „dar vieną įžeidimą“ po to, kai Lenkijos valdžios institucijos nesiėmė veiksmų pagal arešto orderį.
Lenkijos prokurorai viešai teigė, kad įtariamojo iš karto nesulaikė, nes jų kolegos vokiečiai, prašydami sulaikyti įtariamąjį, padarė klaidą – neįtraukė įtariamojo adreso į Europos registrą. Vokietijos valdžios institucijos tai neigia.
Tuomet Lenkijos valdžios institucijos pareiškė, kad šalies vidaus saugumo tarnyba turės išnagrinėti šį klausimą ir tik tada bus galima jį suimti.
Lenkija, kaip ir Jungtinės Valstijos bei kitos Vokietijos sąjungininkės, priešinosi „Nord Stream“ dujotiekių egzistavimui nuo pat jų atsiradimo beveik prieš du dešimtmečius. Vokietijos vyriausybės, ypač vadovaujamos buvusios kanclerės Angelos Merkel, nepaisant prieštaravimų, tęsė dujotiekių tiesimą. Vokietija tęsė dujotiekio „Nord Stream 2“ statybą net po to, kai 2014 m. Rusijos pajėgos pirmą kartą įsiveržė į Ukrainą ir aneksavo Krymą.
D.Tusko pareiškimas atspindi „tvirtą konsensusą“ Lenkijoje, sakė nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Siewiera.
Kiti pašnekovai „The Wall Street Journal“ tvirtino, kad Vokietijos pareigūnus iš įvairių politinio spektro sričių nustebino D.Tusko pareiškimas, tačiau jie nusprendė nereaguoti, kad išvengtų ginčo eskalavimo tuo metu, kai abi NATO sąjungininkės turi bendradarbiauti, siekdamos paremti Ukrainą kovoje su Rusija.
„[Vladimiras] Putinas yra mūsų bendras priešas ir mums visiems būtų gerai tai prisiminti“, – pažymėjo vienas Vokietijos ministras.
Pirmadienį Maskva taip pat sugalvojo, kaip įkąsti Berlynui ir pateikė skundą dėl nepakankamos pažangos „Nord Stream“ tyrime bei paprašė skubių derybų dėl to, kad „Vokietija vykdytų savo tarptautinius įsipareigojimus kovoje su terorizmu“, valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ teigė Rusijos užsienio reikalų ministerijos Trečiojo Europos departamento direktorius Olegas Tiapkinas.
O.Tiapkinas perspėjo, kad sprogimų tyrimas negali būti baigtas nenustačius jų užsakovų.
„Varšuvos ir Berlyno ginčas, kuris savaitgalį prasiveržė į viešumą, brendo kelis mėnesius. Kai kurie vokiečių tyrėjai ir politikai teigia, kad Lenkijos valdžios institucijos sąmoningai bandė sužlugdyti tyrimą. Vokietijos tyrėjų teigimu, dar praėjusiais metais Lenkijos valdžios institucijos atsisakė pateikti jachtos, kuri buvo prišvartuota Lenkijos uoste, vaizdo kamerų įrašus, taip pat mobiliųjų telefonų duomenis iš tos vietovės“, – rašoma straipsnyje.
Tačiau Lenkijos vidaus saugumo tarnyba šiuos ir panašius kaltinimus atmetė bei pareiškė, kad tokios filmuotos medžiagos nėra. Lenkijos prokurorai teigė, kad filmuota medžiaga buvo įprastai perrašoma po 30 dienų pagal standartinę procedūrą.
Lenkija ir Vokietija turi ilgą sieną, o jų policijos pajėgos taip glaudžiai bendradarbiauja, kad suteikė viena kitai policijos įgaliojimus savo teritorijų pasienio zonose.
Liepos 2 d. Vokietijos ministrų kabineto ministrų grupė, vadovaujama kanclerio Olafo Scholzo, lankėsi Varšuvoje, kur vyko bendras posėdis su D.Tusko vyriausybe. Abiejų ministrų kabinetų narių susitikimas yra sena tradicija, skirta abiejų tautų, kurias sieja sudėtinga Antrojo pasaulinio karo istorija, santykiams stiprinti.
Jame Vokietijos ministrai paprašė savo Lenkijos kolegų užtikrinti, kad orderis būtų įvykdytas, teigia su diskusijomis susipažinęs asmuo. Tačiau, anot jo, lenkai atsisakė.
-
Ukraina kaip nesąmoningus atmeta įtarimus dėl jos vaidmens „Nord Stream“ sprogdinimuose
-
WSJ: bare sukurtas draugų planas, kaip susprogdinti „Nord Stream“ dujotiekį
-
V.Zalužno atleidimo istorijos detektyve – ir „Nord Stream“ sprogimas
-
Lenkija neigia sąsajas su sabotažu prieš „Nord Stream“ dujotiekius
-
Pareigūnas: Varšuvos siejimas su sabotažu prieš „Nord Stream“ atitinka Rusijos naratyvą
-
S.Lavrovas kaltina JAV nurodžius surengti atakas prieš dujotiekius „Nord Stream“
Vienas aukštas Lenkijos pareigūnas privačiai pasakė Vokietijos kolegai, kad visi galimi įtariamieji, kurie galėjo prisidėti prie vamzdynų sunaikinimo, turėtų būti apdovanoti medaliais, o ne suimti.
Pasak su tyrimu susipažinusių asmenų, įtariamasis liepos 6 d. automobiliu išvyko iš Lenkijos ir kirto Ukrainos teritoriją. Manoma, kad visi įtariamieji Vokietijos tyrime šiuo metu yra Ukrainoje, kuri neišduoda savo piliečių.
