Skelbiama, kad susitikime dalyvaus Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Lenkijos ministrai. Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy (Deividas Lamis) ir jo kolega iš Ispanijos Jose Manuelis Albaresas (Chosė Manuelis Albaresas) prie derybų prisijungs nuotoliniu būdu.
Pirmadienį Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) nurodė, kad susitikime Varšuvoje bus „aptarti galimi sprendimai dėl šių dramatiškų įvykių kitoje mūsų rytinės sienos pusėje ir anapus Atlanto“.
Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP nurodė, kad derybose daugiausiai dėmesio bus skiriama Europos gynybinei tapatybei ir jos stiprinimui daugiau nei dvejus metus vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą, o D. Trumpui sugrįžtant į JAV prezidento postą.
„Dėl saugumo padėties Europoje ir visų pirma dėl padėties Ukrainoje nerimaujame visi“, – teigė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Kathrin Deschauer (Katrin Dešauer).
Į susitikimą taip pat buvo pakviestas Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, tačiau jis lankysis JAV.
Susitikimas vyks praėjus kelioms dienoms po to, kai kadenciją baigiantis JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) leido Ukrainai naudoti ilgo nuotolio amerikietiškas raketas prieš karinius objektus Rusijoje.
Pirmadienį Kremlius pasmerkė šį žingsnį. Rusijos teigimu, J. Bideno administracijos veiksmai tik didina įtampą. Manoma, kad šis sprendimas gali paskatinti Vašingtono sąjungininkes Europoje žengti panašius žingsnius.
Skeptiškai pagalbą Ukrainai vertinantis D. Trumpas gali pakeisti JAV poziciją, kai sausį grįš į valdžią.
R. Sikorskis palankiai įvertino JAV sprendimą, pavadindamas jį atsaku Rusijos prezidentui „Vladimirui Putinui suprantama kalba“.
JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) kol kas atsisako nurodyti, ar Londonas taip pat suteiks tokį leidimą.
Prancūzija irgi išlieka atsargi. Užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot (Žanas-Noelis Baro) pirmadienį pakartojo, kad prancūziškų raketų panaudojimas išlieka kaip „viena iš galimybių“.
Tuo metu Vokietija atsisakė tiekti Ukrainai daugiau nei 500 km nuotolio raketas „Taurus“, baimindamasi, kad jomis gali būti smogta Rusijos teritorijai. Vietoje to Berlynas paskelbė, kad Ukrainai nusiųs 4 tūkst. dirbtinio intelekto (DI) valdomų dronų.
