Jo teigimu, Iranas specialiai siuntė amerikiečiams „apgaulingus“ elektroninius laiškus, skirtus įbauginti rinkėjus, kurstyti socialinius neramumus ir pakenkti prezidentui [Donaldui] Trumpui.
J.Ratcliffe'as pridūrė, kad šiitiška respublika taip pat platino vaizdo įrašą, kuriame teigiama, kad žmonės gali siųsti netikrus balsalapius, be kita ko, ir iš už JAV ribų.
Nacionalinės žvalgybos vadovas taip pat pažymėjo, jog tiek Teheranas, tiek Maskva siekia „perduoti registruotiems rinkėjams melagingos informacijos, kuri, jų nuomone, sukels sumaištį, pasės chaosą ir pakirs pasitikėjimą Amerikos demokratija“.
„Šie veiksmai yra beviltiškos beviltiškų priešininkų pastangos“, – sakė jis.
Toks pareiškimas buvo padarytas registruotiems demokratų rinkėjams pranešus, kad jie gavo asmeniškai jiems adresuotų elektroninių laiškų, išsiųstų JAV ginkluotos kraštutinių dešiniųjų organizacijos „Proud Boys“ vardu, taip pat iš interneto domeno, siejamo su šia grupe.
Nemažai rinkėjų Floridoje ir kitose respublikono D. Trumpo bei demokrato Joe Bideno rinkimų mūšiui svarbiose valstijose pranešė gavę tokias žinutes.
„Rinkimų dieną balsuosi už Trumpą, arba susidorosime su tavimi“, – rašoma elektroniniuose laiškuose.
„Pakeisk savo partinę priklausomybę į respublikonišką, kad duotum mums suprasti, jog gavai mūsų pranešimą ir paklusai. Mes sužinosime, už kurį kandidatą balsavai“, – priduriama laiškuose.
„Tavo vietoje vertinčiau tai rimtai, – rašoma žinutės pabaigoje pridedant rinkėjo adresą. – Sėkmės.“
„Visiškai nepagrįsti“
Kremlius savo ruožtu atmetė minimus JAV pareiškimus pavadindamas juos „visiškai nepagrįstais“.
„Kaltinimai pilasi kiekvieną dieną. Visi jie yra visiškai nepagrįsti, jie niekuo nepagrįsti. Veikiau tai yra duoklė vidaus politiniams procesams, susijusiems su artėjančiais rinkimais“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Tuo metu Irano užsienio reikalų ministerija, reaguodama į JAV įtarimus, pareiškė iškvietusi Šveicarijos ambasadorių.
JAV pareigūnai „ant šalies rinkimų slenksčio pateikė nepagrįstą pretenziją, kad perkeldami kaltę jie paspartintų savo nedemokratišką ir iš anksto nustatytą scenarijų“, sakoma ministerijos atstovo Saeedo Khatibzadeho (Saido Chatibzadeho) pranešime.
Jis pavadino kaltinimus „sufabrikuotais ir griozdiškais“ ir pakartojo Irano poziciją, kad Teheranas nepalaiko nei D.Trumpo, nei jo varžovo J.Bideno.
JAV piliečių interesus Irane gina Šveicarijos ambasada, nes po 1979 metų Islamo revoliucijos Teheranas ir Vašingtonas neatnaujino diplomatinių santykių.
Įtampa tarp abiejų vyriausybių smarkiai išaugo po 2018 metų, kai D. Trumpas vienašališkai išvedė JAV iš istorinio branduolinio susitarimo su Iranu ir sugrąžino jam skaudžias sankcijas pagal „maksimalaus spaudimo“ politiką.
„Pakerta visuomenės pasitikėjimą“
J.Ratcliffe'as, šalia stovint FTB direktoriui Christopheriui Wray, nepaaiškino, kaip Rusija ir Iranas gavo informacijos apie JAV rinkėjus, taip pat kaip rusai galėjo panaudoti šiuos duomenis.
Tačiau JAV rinkėjų registracijos informacija yra plačiai prieinama: kai kurios valstijos leidžia su ja susipažinti visiems, o kitos – tik partijų nariams.
JAV žvalgybos agentūros ne kartą perspėjo, kad Rusija, Iranas ir – rečiau – Kinija skleidžia dezinformaciją socialiniuose tinkluose, siekdami paveikti JAV rinkėjų nuomonę.
Amerikiečių pareigūnai teigia, kad 2016 metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prižiūrėjo įsilaužimo ir socialinės žiniasklaidos operacijas, kuriomis buvo siekta padėti D. Trumpui per rinkimus įveikti demokratę Hillary Clinton.
Ch.Wray savo ruožtu pabrėžė, kad JAV rinkimų sistemos tebėra saugios.
„Neketiname toleruoti užsienio kišimosi į mūsų rinkimus ar bet kokios nusikalstamos veiklos, kuri kelia grėsmę jūsų balso šventumui ar pakerta visuomenės pasitikėjimą rinkimų rezultatais“, – sakė jis.
„Daugelį metų dirbome kaip bendruomenė, siekdami sustiprinti savo infrastruktūros atsparumą, ir šiandien ši infrastruktūra lieka atspari – turėtumėte būti tikri, kad jūsų balsas yra svarbus“, – pridūrė Ch. Wray.
Šio mėnesio pradžioje D.Trumpas pareiškė smerkiąs „visus baltųjų viršenybės šalininkus“, įskaitant minėtą grupę „Proud Boys“, kurios nariai į politinius mitingus kartais ateina gerai ginkluoti.
Spalio pradžioje Mičigane 13 vyrų, kurių dalis tapatinosi su šia organizacija, buvo sulaikyti dėl ketinimų pagrobti valstijos gubernatorę demokratę ir „pradėti pilietinį karą“.
