Derybomis Dohoje mėginta atgaivinti ilgai vykusias diskusijas, tarpininkaujamas Europos Sąjungos, dėl galimybių grįžti prie 2015 metų sutarties tarp Teherano ir galingųjų valstybių.
Iš anksto nebuvo skelbta, kiek laiko truks naujausios derybos, vykusios viename Kataro sostinės viešbutyje. Amerikiečių delegacijai vadovavo specialusis pasiuntinys Robertas Malley.
Tačiau trečiadienį vakare JAV Valstybės departamento atstovė nurodė, kad „netiesioginės diskusijos Dohoje pasibaigė“.
„Esame labai dėkingi ES už jos pastangas, [bet] esame nusivylę, jog Iranas ir vėl nesugebėjo teigiamai sureaguoti į ES iniciatyvą, ir todėl jokios pažangos nebuvo pasiekta“, – sakoma atstovės elektroniniame laiške, gautame naujienų agentūros AFP.
ES koordinatorius Enrique Mora anksčiau sakė, kad abi šalys Dohoje dalyvavo „dviejų dviejų intensyviose netiesioginėse derybose“, bet „kol kas“ nepasiekė pažangos, kokios pageidavo Bendrijos delegacija.
„Toliau dirbsime dar skubiau, kad sugrąžintume į vėžes esminę sutartį dėl [branduolinių ginklų] neplatinimo ir regiono stabilumo“, – sakoma trečiadienį paskelbtoje E. Moros „Twitter“ žinutėje. ES diplomatas taip pat paskelbė nuotrauką, kurioje jis matomas susitinkantis su Irano vyriausiuoju derybininku Ali Bagheri.
Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanani anksčiau sakė, kad derybos truks tik dvi dienas.
Šalys „apsikeitė požiūriais ir siūlymais dėl išliekančių problemų“, pažymėjo jis.
Vienas ES šaltinis sakė AFP, kad buvo tikėtasi, jog diskusijos, surengtos likus dviem savaitėms iki JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) pirmojo nuo jo kadencijos pradžios oficialaus vizito Vidurinių Rytų regione, truks keletą dienų.
„Raudonos linijos“
Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas sakė, kad jo šalis „rimtai“ nusiteikusi suderinti susitarimą Dohoje, bet perspėjo, kad Teheranas neperžengs savo „raudonų linijų“.
„Jeigu amerikiečių pusė turi rimtų ketinimų ir yra nusiteikusi realistiškai, susitarimas šiuo etapu ir per šį derybų ratą yra įmanomas“, – anksčiau trečiadienį diplomatijos vadovą citavo valstybinė naujienų agentūra IRNA.
IRNA anksčiau nurodė, kad Teheranas „raudonomis linijomis“ laiko visų sankcijų, susijusių su branduoline sutartimi, atšaukimą, šio atšaukimo patvirtinimo mechanizmo įkūrimą, taip pat garantijas, kad Jungtinės Valstijos dar kartą nepasitrauks iš sutarties.
Vašingtonas „aiškiai parodė mūsų pasirengimą greitai užbaigti ir įgyvendinti susitarimą dėl abipusio grįžimo prie visiško [2015 metų sutarties] laikymosi“, pasibaigus netiesioginėms deryboms sakė Valstybės departamento atstovė.
„Vis dėlto Dohoje, kaip ir anksčiau, Iranas iškėlė klausimų, visiškai nesusijusių su JCPOA (Bendruoju visapusišku veiksmų planu), ir aiškiai nėra pasiruošęs priimti fundamentalų sprendimą, ar nori atgaivinti šią sutartį, ar ją palaidoti“, – pridūrė atstovė.
Be kita ko, Teheranas ir Vašingtonas nesutaria dėl Irano reikalavimo, kad JAV iš teroristinių organizacijų sąrašo išbrauktų šiitiškos respublikos elitinį Islamo revoliucijos gvardijos korpusą.
Įstrigęs procesas
Pagal 2015 metais pasirašytą branduolinę sutartį, oficialiai vadinamą Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), Iranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikomų ekonominių sankcijų atšaukimą.
Tačiau ši sutartis pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jos vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.
Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA.
Pernai balandį buvo pradėtos derybos dėl JCPOA atgaivinimo. Tačiau šių metų kovą jos įstrigo, nesugebėjus išspręsti Teherano ir Vašingtono nesutarimų.
