Tokiais prieš kelis dešimtmečius inicijuotais perskridimais per kitos šalies teritoriją siekiama skatinti pasitikėjimą ir padėti išvengti konfliktų.
Donaldo Trumpo administracija pareiškė norinti pasitraukti iš pakto, nes Rusija esą jį pažeidžia, o tokių skrydžių metu renkamus vaizdus galima greičiau ir pigiau įsigyti iš JAV ir komercinių palydovų. Vis tik dėl tokio Vašingtono žingsnio tikriausiai paaštrės santykiai su Maskva, nusivils sąjungininkai Europoje ir kai kurie JAV Kongreso nariai.
Prezidentas Dwightas Eisenhoweris pirmasis 1955 metais pasiūlė, kad Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga leistų rengti žvalgybos skrydžius virš viena kitos teritorijos. Iš pradžių Maskva atmetė šią idėją, bet amerikiečių prezidentas George'as H.W.Bushas ją atgaivino 1989 metais, o 2002-aisiais įsigaliojo atitinkama sutartis. Lig šiol dokumentą pasirašė 34 valstybės; Kirgizija ją parafavo, bet dar neratifikavo.
Pagal šį susitarimą buvo atlikta daugiau kaip 1 500 skrydžių, kuriais siekiama skatinti karinės veiklos skaidrumą ir padėti stebėti ginklų kontrolę bei kitų paktų įgyvendinimą. Kiekviena „Atviraus dangaus“ šalis turi sutikti leisti rengti žvalgybos skrydžius visoje savo teritorijoje, tačiau Rusija apribojo prieigą prie tam tikrų savo rajonų.
