Nors Kinija „stengėsi išlaikyti neutralumą“, ji teikė Rusijai „diplomatinę paramą, politinę paramą, ekonominę paramą, retorinę paramą“, sakė Valstybės departamento atstovas.
„Kinijos Liaudies Respublika pasauliui aiškina, kad iš esmės ji neužima jokios pozicijos, o veikiau bando save vaizduoti kaip sąžiningą tarpininką, – dėstė N.Price'as. – Tačiau žodžiais ir darbais Kinija buvo bet kas, tik ne sąžiningas tarpininkas“.
Pasak jo, Kinija, greičiausiai, dar nesuteikė letalinės pagalbos Rusijai, tačiau agresijos prieš Ukrainą kontekste išreiškė paramą kitomis formomis.
„Ji teikė Rusijai diplomatinę, politinę, ekonominę, retorinę paramą, be kita ko, pamėgdžiodama pavojingą Rusijos propagandą, pavojingą melą ir dezinformaciją pasaulinėje arenoje“, – pabrėžė N.Price'as.
Jis taip pat pridūrė, kad viliasi, jog Kinija „pradės konstruktyviai naudotis savo įtaka“.
Visame pasaulyje yra šalių, kurios, jei siektų užbaigti šį karą, turėtų nemažai įtakos Rusijos Federacijai.
„Kol kas matėme, kad Kinija labai aiškiai stojo į vieno iš šio karo dalyvių pusę, – tęsė N.Price'as. – Taigi, jei Kinija rimtai siektų užbaigti šį karą, ji turėtų įtakos, turėtų svertų Maskvos vyriausybei, kuriuos, tikėkimės, panaudotų konstruktyviai.“
Anot JAV valstybės departamento atstovo, partnerystės tarp Kinijos ir Rusijos demonstracijos, aukšto lygio vizitai, Azijos galiūnei tebeaiškinant, kad nėra įsitrauksi į karo veiksmus Ukrainoje, „kelia nerimą ir susirūpinimą“.
Tęsdamas JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno retoriką, N.Price'as atkreipė dėmesį į tai, kokį poveikį Ukrainoje turėjo Irane pagaminti bepiločiai orlaiviai, kuriais buvo atakuojami civiliniai objektai ir energetikos infrastruktūra, ir perspėjo, kad Kinijos įsitraukimo padariniai gali būti „potencialiai baisūs ir tragiški“.
„Kinija disponuoja technologijomis ir ištekliais, kurių neturi Iranas, todėl galima įsivaizduoti, kokias pasekmes galėtų sukelti didelio masto letalinės pagalbos suteikimas. Būtent dėl šios priežasties mes nenorime, kad tai įvyktų. Mes ir toliau labai aiškiai įspėjame Pekiną apie galimas pasekmes, jei jis nuspręstų pasukti šiuo keliu“, – sakė N.Price'as.
„Galiausiai Pekinas pats turės priimti suverenų sprendimą. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad Pekinas priimtų pagrįstus sprendimus...“, – pridūrė jis.
Nors aukšto rango JAV pareigūnai ir pareiškę esantys „įsitikinę“, jog Kinija svarsto galimybę teikti Maskvai letalinę paramą, tačiau pirmadienį paskelbtame „Amerikos balso“ interviu Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas, sakė, jog tai jam nepanašu į tiesą.
„Aš nepritariu šiai nuomonei... Kol kas nemanau, kad Kinija sutiks perduoti ginklų Rusijai. Nematau jokių požymių, kad tokie dalykai net būtų svarstomi“.