Didėjant įtampai padalytame pusiasalyje, Vašingtonas nepaisė Šiaurės Korėjos grasinimų galimu griežtu atsaku ir žengė šį retą žingsnį, paskelbdamas, kad moderniausi Pentagono bombonešiai išskrido iš Jungtinių Valstijų dalyvauti bendrose pratybose su Pietų Korėja.
JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis, kuris nesureikšmino prognozių, jog ši B-2 misija gali padidinti įtampą, sakė, kad jo šalis yra įsipareigojusi „nedviprasmiškai ginti“ Pietų Korėją, taip pat Japoniją.
„Mes būsime pasiruošę – turime būti pasiruošę – susidoroti su bet kokiu galimu atveju, – Ch.Hagelis sakė žurnalistams Pentagone. – Privalome aiškiai parodyti, kad tos Šiaurės provokacijos mūsų vertinamos labai rimtai ir kad mes į tai atsakysime.“
Du bombonešiai B-2 nuskrido nenutūpdami 20 800 kilometrų iš Whitemano oro pajėgų bazės Misūryje ir sugrįžo atgal, demonstruodami galimybes suduoti itin tikslų smūgį, kai numetė mokomąsias bombas viename Pietų Korėjos kariniame poligone.
Jungtinės Valstijos anksčiau retai pripažindavo rengiančios B-2 skrydžius virš Korėjos pusiasalio, kuriame formaliai nėra pasibaigęs karas. Šie daugeliui modernių radiolokatorių nematomi lėktuvai yra bombardavę taikinius per konfliktus Serbijoje, Afganistane, Irake ir Libijoje.
Naujausias jų skrydis buvo surengtas per kasmetines bendras JAV ir Pietų Korėjos karines pratybas, kurias Šiaurės Korėja kaskart pasmerkia kaip karo repeticijas, tačiau šiemet Pchenjano kritika buvo ypač tūžminga.
Šiaurės Korėja, vadovaujama jauno lyderio Kim Jong Uno, pastaraisiais mėnesiais paleido vieną ilgojo nuotolio raketą, išbandė savo trečią branduolinį užtaisą ir grasino sunaikinti kaimynystėje esančias JAV bazes bei smogti Amerikos žemyninei daliai.
Savo naujausiame proteste dėl karinių mokymų Pchenjanas trečiadienį paskelbė nutraukiantis tiesioginę ryšio liniją su Pietų Korėjo kariškiais, sakydamas, kad ji tapo nereikalinga, nes „karas gali kilti bet kurią akimirką“.
Nesureikšmindamas šio žvanginimo ginklais, JAV Jungtinio štabų vadų komiteto viršininkas generolas Martinas Dempsey sakė, kad Šiaurės Korėjos kariniai veiksmai „atitinka istorinį modelį“ ir yra įprasta reakcija į Vašingtono ir Seulo bendras pratybas.
M.Dempsey, pasisakydamas kartu su Ch.Hagel, nurodė, kad sprendimas pasiųsti B-2 mažiau susijęs su Šiaurės Korėjos, o labiau – su Pietų Korėjos ir Japonijos reakcija.
„Tos pratybos rengiamos daugiausiai tam, kad užtikrintų mūsų sąjungininkus, jog jie gali pasitikėti, kad esame pasiruošę ir padėsime jiems atgrasyti konfliktą“, – aiškino M.Dempsey.
Įtakingi JAV politikos veikėjai reiškė nuogąstavimus, kad Pietų Korėja ir Japonija gali siekti įgyti savo branduolinius arsenalus, reaguodamos į Šiaurės Korėjos grasinimus. Toks scenarijus gali paskatinti ginklavimosi lenktynes regione, kuriame savo pajėgas sparčiai stiprina Šiaurės Korėjos sąjungininkė Kinija.
Daugelis analitikų įsitikinę, kad tokia perspektyva yra mažai tikėtina, žinant ne kartą išsakytus JAV patikinimus, kad Vašingtonas savo sąjungininkus yra pasiruošęs uždengti „branduoliniu skėčiu“, taip pat faktą, jog Japonijos visuomenė griežtai nusistačiusi prieš branduolinius ginklus savo šalyje, nes iki šiol mena Antrojo karo metais įvykdytų jos miestų atominių bombardavimų pamokas.
Praeito amžiaus 8-ame dešimtmetyje Pietų Korėjos autoritarinis lyderis Park Chung-Hee, dabartinės šalis vadovės Park Geun-Hye tėvas, buvo linkęs siekti atominio arsenalo, kai JAV prezidento Jimmy Carterio administracija dėjo pastangas išvesti Amerikos karius iš jo šalies.
Jungtinės Valstijos šiuo metu mažina išlaidas gynybai, padidėjus susirūpinimui dėl šalies skolų, tačiau tiek Ch.Hagelis, tiek M.Dempsey nesureikšmino B-2 misijų kainos ir sakė, kad jiems svarbiausia rūpi atgrasyti Šiaurės Korėją.
Pchenjanas veikiausiai su įtūžiu reaguos į šiuo B-2 skrydžius, tačiau komunistinės šalies lyderiai buvo pakankamai atsargūs ir neleido šiai įtampai paveikti darbo Kesongo pramonės komplekse – Šiaurės Korėjos teritorijoje bendrame projekte su Pietų Korėja, kuris izoliuotai neturtingai valstybei padeda apsirūpinti tvirta valiuta.
Nutrauktoji tiesioginė kariškių linija buvo naudojama kasdienio susisiekimo su Kesongo kompleksu, esančio už 10 kilometrų nuo abiejų šalių sienos, organizavimui. Ji buvo įkurta atšilus Seulo ir Pchenjano santykiams.
Šiaurės Korėją šią liniją yra išjungusi ir anksčiau. Naujausias toks atvejis buvo 2009 metų kovą – tačiau tąsyk ryšys vėl buvo atkurtas po dviejų savaičių.
