Antradienį Seulas nurodė, kad šis spartėjantis dislokavimas kelia rimtą grėsmę saugumui.
Seulas jau seniai kaltina Šiaurės Korėją siunčiant ginklus Maskvai, kad šie būtų panaudoti jos plataus masto kare Ukrainoje. Birželio mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) pasirašė abipusės gynybos susitarimą, kuriame, kaip manoma, taip pat susitarta dėl Pchenjano karių siuntimo į karą Ukrainoje.
Pchenjanas neigia siuntęs karius į Rusiją. Tačiau praėjusią savaitę Šiaurės Korėjos užsienio reikalų viceministras pareiškė, kad jei toks dislokavimas įvyktų, jis atitiktų tarptautinę teisę.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Rusijos teritorijoje gali būti apie 12 tūkst. Šiaurės Korėjos karių. Tuo metu JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pavadino šį dislokavimą labai pavojingu.
Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh (Sabrina Sing) pirmadienį žurnalistams pareiškė, kad Šiaurės Korėja „iš viso pasiuntė apie 10 tūkst. karių treniruotis Rytų Rusijoje, o šie per kelias ateinančias savaites tikriausiai papildys Rusijos pajėgas netoli Ukrainos“.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė) pareiškė, kad šis dislokavimas yra pavojinga Rusijos plataus masto invazijos eskalacija. Jis pridūrė, kad Pchenjano karių panaudojimas rodo didėjančią Rusijos prezidento Vladimiro Putino desperaciją.
M. Rutte nurodė, kad nuo plataus masto karo pradžios žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 600 tūkst. Rusijos karių.
Briuselyje po susitikimo su Pietų Korėjos žvalgybos pareigūnais NATO vadovas teigė galintis patvirtinti, kad Pchenjano kariuomenės daliniai dislokuoti Rusijos vakarinėje Kursko srityje.
Naujo palydovo paleidimas?
Antradienį Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas (Jun Sukjolas) pareiškė, kad stiprėjantis Maskvos ir Pchenjano karinis bendradarbiavimas kelia grėsmę tarptautinės bendruomenės saugumui. Jis pridūrė, kad Seulas galvoja apie atsakomąsias priemones.
Seulo žvalgybos agentūra įstatymų leidėjams nurodė, kad Šiaurės Korėja į frontą gali nusiųsti net aukšto rango generolus. Agentūra taip pat atkreipė dėmesį į stiprėjantį Maskvos ir Pchenjano karinį bendradarbiavimą.
Įstatymų leidėjas Lee Seong-kweunas (Li Seongkvunas) pridūrė, kad Seulo žvalgybos agentūra perspėjo, jog Pchenjanas artimiausiu metu ruošiasi paleisti dar vieną palydovą, kuris buvo sukurtas naudojantis Rusijos technologine pagalba.
Ekspertai mano, kad siųsdama karius į Rusiją Šiaurės Korėja siekia karinių technologijų – nuo stebėjimo palydovų iki povandeninių laivų – ir galimų saugumo garantijų iš Maskvos.
Lee Seong-kweunas sakė, kad Pchenjanas stabdo bet kokios informacijos apie karių dislokavimą Rusijoje skleidimą, o dislokuotų karių šeimoms meluojama apie jų likimą.
Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrė šią savaitę lankysis Maskvoje, pranešė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA). Daugiau informacijos apie vizitą nebuvo pateikta.
Didėjanti grėsmė taikai pasaulyje
Anksčiau šiais metais Pietų Korėja nurodė, kad persvarstys tiesioginį ginklų tiekimą Ukrainai.
Seulas laikosi ilgalaikės politikos, draudžiančios parduoti ginklus į aktyvaus konflikto zonas, ir jos kol kas neatsisakė nepaisydamas Vašingtono bei Kyjivo raginimų persvarstyti šią nuostatą.
Seulas jau yra perdavęs Lenkijai milijardų dolerių vertės tankų, haubicų, atakos lėktuvų ir raketų paleidimo įrenginių.
Pirmadienį Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) įspėjo, kad Šiaurės Korėjos karių dislokavimas siekiant paremti Rusiją jos kare Ukrainoje kelia grėsmę taikai pasaulyje.
Šie komentarai buvo išsakyti po telefoninio pokalbio su Pietų Korėjos prezidentu. Pokalbio metu ji patikino, kad ES reaguos į šiuos Pchenjano veiksmus stiprindama bendradarbiavimą su Seulu ir kitais partneriais.
JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris) žurnalistams sakė, kad Kinijai, Maskvos ir Pchenjano sąjungininkei, pareiškė, jog ji turėtų būti susirūpinusi dėl Šiaurės Korėjos ir Rusijos veiksmų.
