Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vašingtonas svarsto galimas atoveikio priemones „Nord Stream 2“ projektui

JAV valdžios institucijos neigiamai vertina Rusijos eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą į Europą plėtros projektą „Nord Stream 2“ ir svarsto įvairias atoveikio jo įgyvendinimui priemones, pareiškė JAV Donaldo Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas.
Nord Stream 2
Nord Stream 2 / „Scanpix“ nuotr.

„Svarstomi keli kliūčių „Nord Stream 2“ įgyvendinimui variantai“, – pareiškė Johnas Boltonas trečiadienį per spaudos konferenciją, kurią transliavo televizija C-SPAN.

Kiek anksčiau JAV Valstybės departamentas dar kartą paragino Europą atsisakyti „Nord Stream 2“, šįkart šio projekto grėsmę jos saugumui susiedamas su incidentu Kerčės sąsiauryje kiek daugiau nei prieš savaitę, kai Rusijos pasieniečiai prie aneksuoto Krymo krantų apšaudė ir užgrobė tris ukrainiečių karo laivus bei suėmė jų įgulas.

„Kerčės incidentas turėtų tapti įrodymu visiems partneriams Europoje, kad „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimas yra bloga idėja. Tai tapo akivaizdu“, – JAV Valstybės departamento pranešime cituojamas neįvardintas jo aukšto rango pareigūnas.

Jo žodžiais, Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto įgyvendinimas neseniai buvo aptartas su Vokietija, kurios politikai po Kerčės incidento pradėjo labiau įsiklausyti į JAV perspėjimus.

Rusijos Europai aktyviai peršamą, beveik 10 mlrd. eurų kainuosiantį 1,23 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekį „Nord Stream 2“, kurio projektinis pralaidumas būtų 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, „Gazprom“ tikisi nutiesti iki 2020 metų pradžios. Iš Rusijos iki Vokietijos Baltijos jūros dugnu jis būtų paklotas greta jau veikiančio Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream 1“ ir padvigubintų jo pajėgumą. Tai Maskvai leistų atsisakyti dujų eksporto per Ukrainą.

Šis projektas kelia nuogąstavimus, kad Rusija įgis pernelyg didelę kontrolę Europoje, ypač pakenkdama Lenkijai ir Ukrainai. „Nord Stream 2“ projektas sulaukė kai kurių Europos Sąjungos narių, įskaitant Lietuvą ir Lenkiją, aktyvaus priešinimosi, kurios jį laiko ne ekonominiu, o politiniu.

Vienintelis šį projektą vystančios, Šveicarijoje registruotos bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“, o jo partneriai jame – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.

Praėjusios savaitės pabaigoje „Gazprom“ pranešė, jog jau nutiesta 300 kilometrų „Nord Stream 2“ vamzdyno – baigtos tiesti abi dujotiekio gijos Vokietijos pakrantės zonoje, darbai vyksta jos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, taip pat Suomijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Ruošiamasi pradėti tiesti vamzdyno atkarpą Rusijos vandenyse.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?