Popiežius Pranciškus šių dviejų pontifikų kanonizacijos datą paskelbė pirmadienį per kardinolų konsistoriją.
Populiarusis lenkų tautybės popiežius Jonas Paulius II ir jo pirmtakas italas – dvi iš įtakingiausių šių laikų katalikybės figūrų – bus drauge pakelti į altoriaus garbę per iškilmingą ceremoniją Vatikane.
Precedento neturintį iškart dviejų popiežių kanonizavimą Vatikano stebėtojai laiko bandymu užglaistyti tradicinį skilimą tarp Bažnyčios kairės ir dešinės.
„Jonas XXIII paprastai yra Bažnyčios progresyviojo sparno didvyris, o Jonu Pauliumi II paprastai žavisi katalikų konservatoriai“, – sakė JAV katalikiško laikraščio „National Catholic Reporter“ Vatikano ekspertas Johnas Allenas.
Precedento neturintį iškart dviejų popiežių kanonizavimą Vatikano stebėtojai laiko bandymu užglaistyti tradicinį skilimą tarp Bažnyčios kairės ir dešinės.
Pasak jo, tokį sprendimą būtų galima interpretuoti kaip „pareiškimą, jog bet kokie bandymai juos supriešinti yra dirbtiniai ir jog tai, ką jie turi bendra, yra svarbiau už bet kokius įsivaizduojamus skirtumus“.
Kanonizacijai paprastai reikia dviejų „patvirtintų“ stebuklų, bet Pranciškus Jono XXIII (1958-1963), į kurį yra panašus savo betarpiškos elgsenos bruožais ir reformistinėmis pažiūromis, kanonizacijai pritarė remdamasis tik vienu.
Jonui Pauliui II, kuris popiežiavo 1978-2005 metais, pirmasis stebuklas buvo priskirtas vos pusmetis po mirties, kai viena prancūzų vienuolė paskelbė, kad melsdamasi pagijo nuo Parkinsono ligos, kuria sirgo ir velionis popiežius.
Antrąjį jo stebuklą patyrė viena moteris Kosta Rikoje, kuri tvirtina, kad tą pačią dieną, kai Jonas Paulius II 2011 metais buvo paskelbtas palaimintuoju, melsdama jo užtarimo pagijo nuo rimtos smegenų ligos.
Lenkų popiežius buvo populiarus visus 27 savo popiežiavimo metus ir padėjo nuversti komunizmą, tačiau daugelį atstūmė konservatyviomis pažiūromis ir buvo kaltinamas skandalų dėl kunigų pedofilų tildymu.
Per jo laidotuves 2005 metų balandžio 8 dieną maldininkų minia skandavo „Santo subito“ („šventuoju nedelsiant“), paskatindama pagreitinti Jono Pauliaus II kelią į altoriaus garbę, kuris paprastai prasideda praėjus penkeriems metams po kandidato į šventuosius mirties.
„Gerojo popiežiaus“ pravardę turėjęs Jonas XXIII Šventajam Sostui vadovavo 1958-1963 metais, kai jo iniciatyva buvo sušauktas istorinis Vatikano II Susirinkimas, kuris įgyvendino Bažnyčios apeigų reformą, davė paskatą ekumeniniam bendravimui ir pakėlė pasauliečių statusą.
Dėl savo charizmos, nuoširdumo, paprastumo ir atviro būdo šis italas, miręs 1963 metais, dažnai yra lyginamas su dabartiniu pontifiku Pranciškumi.
Stebulingas italų vienuolės, kuri sirgo ūmiu vidiniu kraujavimu, pagijimas buvo priskirtas Jonui XXIII prieš jo beatifikavimą 2000 metais.
Manoma, kad Pranciškus antro stebuklo būtinybės atsisakė todėl, kad jį kanonizuoti 1965 metais ragino Vatikano II Susirinkimo dalyviai, kurie norėjo pagerbti žmogų, pradėjusį modernią Bažnyčios erą.
