Vatikanas viliasi, kad po šeštadienį sudaryto susitarimo, turinčio atverti kelią Katalikų Bažnyčios ir Pekino susitaikymui, per šias naujas derybas pavyks įtikinti Kiniją sušvelninti savo poziciją dėl dvasininkų, kurie ne vieną dešimtmetį liko lojalūs pontifikui.
Šaltinis Vatikane ir vienas kinų kunigas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Šventasis Sostas gali dar iki šių metų pabaigos pasiekti tam tikrų nuolaidų, tačiau bet kokio galimo susitarimo detalės nebus atskleistos.
Po daug dešimtmečių tarp Vatikano ir Kinijos tvyrojusios įtampos dėl to, kas turėtų administruoti reikalus, susijusius su maždaug 12 mln. narių turinčia kinų katalikų bendruomene, pagal šeštadienį sudarytą susitarimą popiežius Pranciškus pripažino septynis be pontifiko leidimo Pekino konsekruotus vyskupus.
Šie dvasininkai buvo paskutinieji, sulaukę pripažinimo iš Vatikano, per pastaruosius dvejus metus pripažinusio apie 70 kitų Kinijos katalikų patriotinės asociacijos, kuri buvo įkurta Kinijos vyriausybės Bažnyčiai administruoti, narių.
Daugelis analitikų sudarytą susitarimą laiko Pekino laimėjimu.
Kinija vykdo griežtą antireliginę kampaniją, per kurią „neteisėtose“ bažnyčiose rengiami reidai, jos griaunamos, o tikintieji persekiojami. Maždaug 20 proc. kinų vyskupų yra perkopę 90 metų.
Daugiau laisvės
„Kinija nepakeitė savo pozicijos dėl tikėjimo laisvės“, tačiau Vatikano tikslas yra pasiekti, kad katalikams būtų suteikta „daugiau erdvės“, sakė šaltinis.
Šeštadienį sudarytas susitarimas nėra „itin geras, tačiau dabar mums pavyko pasiekti tik tokį“, sakė jis ir prognozavo, kad „per ateinančius kelerius metus susitarimas bus peržiūrėtas“.
Susitarimas neapima maždaug 40 vyskupų, tiesiogiai paskirtų Šventojo Sosto. Jie priklauso Kinijos pogrindinei bažnyčiai ir nėra pripažįstami komunistinio režimo.
Vatikanas nori, kad Pekinas gintų jų teises. Kinija jau patikino, kad šie dvasininkai nebus verčiami tapti Kinijos katalikų patriotinės asociacijos nariais.
„Du ar trys“ iš jų jau buvo pripažinti Pekino, ir Pranciškaus derybininkai viliasi, kad iki gruodžio Kinijos vyriausybė pripažins dar tuziną, sakė šaltinis.
Kinijos katalikų patriotinės asociacijos įstatuose teigiama, kad jos tikslas yra sukurti „nepriklausomą bažnyčią“ – tokia formuluotė rodytų, kad Vatikano viršenybė atmetama. Tačiau Šventasis Sostas galėtų su ja sutikti, jei tai būtų interpretuojama kaip politinė nepriklausomybė.
Patikimi stebėtojai
Pagal naująjį susitarimą, popiežius turės galutinio sprendimo teisę dėl Kinijos vyskupų skyrimo.
„Turės būti svarstoma kiekviena kandidatūra. Užsitikrinti galutinį sutikimą bus sudėtinga. Svarbu Kinijoje turėti patikimų stebėtojų“, – pripažino Vatikano šaltinis.
Vienas kinų kunigas, anksčiau tarnavęs Kinijos pogrindžio bažnyčioje ir pernai sugrįžęs į Romą, naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad šiuo metu vyksta derybos dėl to, kad Pekinas pripažintų vadinamuosius pogrindžio vyskupus.
Anot jo, būtų skaudus smūgis, jei galutiniame susitarime jie nebūtų minimi arba liktų nepripažinti.
„Mes, dvasininkai, besąlygiškai pritarsime susitarimui, net jei giliai širdyje jausimės baisiai. Laikysimės to, dėl ko bus galutinai sutarta“, – kalbėjo jis.
Vadinamasis pogrindžio vyskupas iš Kinijos Josephas Wei Jingyi šią savaitę tinklalapiui „Vatican Insider“ sakė, kad jei šiuo klausimu nepavyks iškovoti nuolaidų iš Pekino, tai „gali išprovokuoti neigiamą reakciją... (ir) būti panaudota prieš popiežių“.
