„Šventasis Tėvas priims Rusijos Federacijos prezidentą Vladimirą Putiną... ateinančią liepos 4-ąją“, – sakoma Šventojo Sosto laikinojo atstovo spaudai Alessandro Gisotti pranešime.
Tai bus trečias Pranciškaus ir V. Putino susitikimas. Praėjusį kartą popiežius Rusijos prezidentą priėmė 2015 metais ir tuomet ragino visas konflikto Ukrainoje šalis dėti „nuoširdžias pastangas“ dėl taikos.
Susitikimas truko neįprastai ilgai – 50 minučių. Ilgesnės buvo tik JAV eksprezidento Baracko Obamos ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono audiencijos.
Tačiau popiežius tik paragino dėti „svarbias ir nuoširdžias pastangas, kad būtų pasiekta taika“ Ukrainoje. Rusija 2014 metais aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir yra kaltinama dėl separatistinio sukilimo Rytų Ukrainoje.
Pirmą kartą Pranciškus su V.Putinu susitiko 2013 metais, kai Katalikų Bažnyčia siekė gerinti santykius su Rusijos Ortodoksų Bažnyčia.
Tik 2009 metais Vatikanas ir Maskva atkūrė visapusiškus diplomatinius santykius, nutrūkusius Sovietų Sąjungos laikais.
usijos ir Vatikano santykiai pagerėjo tais pačiais metais pradėjus valdyti patriarchui Kirilui, kuris anksčiau daug metų vadovavo Rusijos Ortodoksų Bažnyčios diplomatijai.
Rusijos Ortodoksų Bažnyčia dažnai kaltindavo Katalikų Bažnyčią prozelitine veikla ortodoksiškoje Rusijoje, kurioje gyvena 144 mln. žmonių.
2016 metais popiežius surengė istorinį susitikimą su Kirilu Kuboje. Tai buvo pirmas dviejų didžiausių krikščioniškų Bažnyčių lyderių susitikimas nuo krikščionybės Didžiosios schizmos XI amžiuje.
Išsiskyrusios Vakarų ir Rytų krikščionių Bažnyčios šimtmečius tvirtino, kad yra tikrosios Jėzaus apaštalų įsteigtos ankstyvosios krikščionių Bažnyčios paveldėtojos.
Nors pastaruoju metu santykiai tarp Romos ir kitų Bažnyčių pagerėjo, Rusijos Bažnyčia, įtakingiausia Rytų krikščionių šeimoje, istoriškai yra atsargiausia.
V.Putinas anksčiau buvo susitikęs su Pranciškaus pirmtaku – popiežiumi emeritu Benediktu XVI, taip pat su velioniu popiežiumi Jonu Pauliumi II.
