Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Vėl paklydo vertime: JAV laikraštyje išskaitė, kad Vakarų parama Ukrainai silpnėja

Rusiją vis pasiekia žinutės iš Vakarų, kad ten esama palaikančių jos invaziją į Ukrainą ir nepatenkintų griežtomis sankcijomis arba kad slopsta paramos užpultai šaliai banga. Propagandai nereikia net meluoti – ji tiesiog atsirenka sau parankius duomenis ir citatas. Taip nutiko ir su dienraščio „The New York Times“ straipsniu, iš kurio buvo padaryta išvada, esą Vakaruose mažėja parama Ukrainai, bet stiprėja abejonės dėl jos pergalės.
Ukrainos kariai
Ukrainos kariai / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Prašymai duoti ginklų – tik triukšmas?

Šią žinią perdavė portalas „Izvestija“. Remiantis įtakingo JAV laikraščio rašiniu buvo paskelbta, kad „Vakarų šalys ima vis labiau abejoti Kyjivo pergale, dėl to jų karinė parama Ukrainai pradeda blėsti“, „stiprėja skepticizmas dėl jų pradėtos Rusijos „išsekinimo taktikos“.

Straipsnio autoriaus Andrew Kramerio žodžiais, Kyjivas visaip „besistengiąs įrodyti savo šalininkams užsienyje, kad naudoja jų ginklus pagal paskirtį“. Bet iš tiesų neseniai, cituojamas žurnalistas, pasitelkus amerikiečių raketas HIMARS Naujojoje Kachovkoje (Chersono sritis) buvo „sugriauti gyvenamieji namai ir turgus, apgadinta ligoninė, žuvo ir sužeisti žmonės“.

„Nuolatiniai Kyjivo prašymai tiekti jam vis daugiau ginklų tapo tokie dažni, kad kai kurie Vakarų politikai juos suvokia tiesiog kaip „netikrovišką foninį triukšmą“, – pridėta frazė iš straipsnio.

Tuomet „Izvestija“ priminė keletą Ukrainos atakų didelio mobilumo raketų paleidimo sistemomis (High Mobility Artillery Rocket System) HIMARS, įvykdytų ankstesnėmis dienomis.

Nepaisant pagrindinės pranešimo žinios – esą Vakarų parama Ukrainai slopsta, jis baigtas informacija, kad JAV patvirtino naują pagalbos Ukrainai paketą.

Pareigūnai kalba priešingai

„Izvestija“ citavo „The New York Times“ tikrai publikuotą straipsnį, tačiau frazės buvo atrinktos selektyviai, be to, papildytos rašinyje nesančia informacija.

Rusija mano, kad gali ištempti ilgiau ir už Ukrainą, ir už mus. Bet tai tik vienas iš Rusijos klaidingų paskaičiavimų.

Aptariamo straipsnio pavadinimas skelbė: „Primindama nesenus puolimus Ukraina stengiasi įrodyti, kad gali laimėti“. Jo pradžioje A.Krameris, anksčiau dirbęs dienraščio biure Maskvoje, dabar – Kyjive, išties pripažino, kad Vakarų parama Ukrainai atrodo susilpnėjusi, tiesa, nepateikė konkrečių tai patvirtinančių pavyzdžių: kuriose konkrečiai šalyse parama mažėja, kuo tai pasireiškia.

Rašinyje pasakojama, kad dar neseniai Ukrainos kariuomenė patyrė nemažai smūgių ir aukų šalies rytuose, bet užpultos šalies žinia pasauliui nepasikeitė: „Mes galime laimėti, mūsų strategija veikia, net jei ir lėtai. Tiesiog nenustokite tiekti ginklų“.

Pasak A.Kramerio, kuris anksčiau buvo dienraščio korespondentas Maskvoje, dabar – Kyjive, šie prašymai kartojasi taip dažnai, kad kai kas Vakaruose tai laiko nerealiu foniniu triukšmu. Kaip tik šią frazę citavo Rusijos žurnalistai.

Ekrano nuotr. iš iz.ru/Prokremliškas portalas ne tik iš „The New York Times“ straipsnio išsirinko reikalingas citatas, bet ir prirašė ten nebuvusių dalykų
Ekrano nuotr. iš iz.ru/Prokremliškas portalas ne tik iš „The New York Times“ straipsnio išsirinko reikalingas citatas, bet ir prirašė ten nebuvusių dalykų

Tekste minimos kelios sėkmingos atakos, įvykdytos pasitelkus užsienio šalių perduotą ginkluotę. Pavyzdžiui Naujojoje Kachovkoje prie Dnipro pietų Ukrainoje, kai HIMARS pataikė į Rusijos amunicijos sandėlį ir pasiuntė „kibirkščiuojančią amuniciją į visas puses kaip mirtiną fejerverką“.

Nieko panašaus į „sugriautus gyvenamuosius namus ir turgų, apgadintą ligoninę, žuvusius ir sužeistus žmones“, kuriuos aprašė „Izvestija“, čia nepaminėta.

Manau, kad jiems tuoj pritrūks kvapo.

A.Kramerio teigimu, nepaisant ukrainiečių optimizmo, karo analitikai ir pareigūnai Vakaruose pripažino, jog tuo metu buvo anksti prognozuoti persilaužimą fronte. Esą panašiau, kad gali laukti lėtas ir ilgas procesas. Be kita ko, ukrainiečiams perimti iniciatyvą trukdo tai, kad, nors jiems tiekiami ginklai, kai kuriuos jiems dar reikia perprasti, o į kai kuriuos ginklus sudedama per daug vilčių.

Nepaisant to, straipsnyje cituojamas JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas siūlė Ukrainos galimybes vertinti optimistiškiau: „Mūsų pagalba iš tikrųjų daro įtaką vietoje. Rusija mano, kad gali ištempti ilgiau ir už Ukrainą, ir už mus. Bet tai tik vienas iš Rusijos klaidingų paskaičiavimų.“

Jungtinės Karalystės vyriausiasis žvalgybos pareigūnas, MI6 vadovas Richardas Moore'as taip pat pateikė tokį Rusijos kariuomenės vertinimą: „Manau, kad jiems tuoj pritrūks kvapo“.

Taip pat skaitykite: Manipuliacijos statistika karo metu: kaip rusai suskaičiavo, kad europiečiai nepritaria sankcijoms

Šios kelios citatos rodo, kad Vakarų parama Ukrainai jei ne stiprėja, bent jau ne menksta, kaip teigiama „Izvestija“ straipsnyje.

Pasigedo palaikymo JT

Pastaruoju metu tai – jau ne pirmas kartas, kai Ukrainos palaikymas Vakaruose tariamai slopsta. Dalies Jungtinių Tautų (JT) narių pranešimas žiniasklaidai dėl paramos šiai šaliai virto dar viena melagiena: tvirtinama, kad ją palaiko vis mažiau valstybių, nes dauguma renkasi „būti išvien su Rusija“.

Dabar Ukrainos pusėje esančios vos 54 organizacijos narės, įskaitant ją pačią, buvo skelbiama neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ platintoje žinutėje. Panašų melą aktyviai skleidė prokremliška Rusijos žiniasklaida.

Ši informacija nebuvo teisinga. Kalba ėjo tik apie pranešimą žiniasklaidai, prie kurio prisijungė 54 valstybės. Tai nereiškia, kad vos tiek šalių smerkia Rusijos agresiją, – pranešimas žiniasklaidai yra labiau nominalus aktas. Dėl jų JT narės net nebalsuoja – tai tėra geros valios išraiška palaikant Ukrainą.

Taip pat skaitykite: Rusų propagandos melai kraustosi į Lietuvą: tvirtina, kad Ukraina netenka palaikymo

Be to, toks pranešimas neturi didesnės galios nei Generalinės Asamblėjos nutarimas, kuris buvo priimtas kovo pradžioje. Rezoliucijoje „Agresija prieš Ukrainą“ buvo pasmerkta Rusijos invazija į Ukrainą ir pareikalauta visiškai išvesti karius bei panaikinti sprendimą pripažinti Donecko ir Luhansko liaudies respublikas.

Dokumentas buvo priimtas 141 valstybei balsavus už, 5 – „prieš“ ir 35 susilaikius.

Kovo 24 d. atnaujintoje Generalinės Asamblėjos neeilinėje specialiojoje sesijoje buvo priimta dar viena rezoliucija dėl agresijos prieš Ukrainą humanitarinių pasekmių. Ukrainos ir grupės šalių (įskaitant Lietuvą) vardu teikta rezoliucija sulaukė itin stiprios valstybių paramos – 140 valstybių balsavo už dokumentą, 5 balsavo „prieš“, 38 valstybės susilaikė.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos