Šiuo metu svarbiausiu iššūkiu tampa kaip kuo greičiau paskiepyti žmones, tačiau BBC korespondentai regione pabrėžia, kad infekcijos plitimas tampa dideliu kliuviniu.
Lenkija. Išbandomos sveikatos sistemos ribos
Lenkija stengiasi susidoroti su pačiu didžiausiu koronaviruso protrūkiu nuo pandemijos pradžios. Sergamumo skaičiai šiuo metu yra 60 kartų didesni už tuos, kurie buvo prasidėjus pandemijai. Tai siejama su britiškosios viruso atmainos plitimu.
Labiausiai koronaviruso apimtose Silezijos vietose žmonės lėktuvais gabenami į mažiau užimtas ligonines.
Valdžia šalyje galinčių dirbti medikų jau ieško užsienyje.
Pandemijos pradžioje įvedusi griežtą karantiną Lenkija išvengė staigaus atvejų skaičiaus ir mirčių kilimo, tačiau po kurio laiko gniaužtai buvo atlaisvinti.
Mokyklos, parduotuvės ir verslai ir vėl uždaryti, bet bažnyčios šioje gilias katalikybės tradicijas turinčioje šalyje atvertos, tiesa, lankytojų skaičius yra ribojamas.
Lenkams buvo leista laikytis tradicijos – atsinešti pilnus kiaušinių ir dešrų krepšius, kad juos palaimintų kunigai.
Vyriausybei neseniai teko atsiprašyti žmonių už tai, kad pernakt pakeitus tvarką ir leidus skiepytis 40-60 asmenims, didelio norinčiųjų kiekio neatlaikė registracijos sistema.
Vengrija – augantys mirčių skaičiai, bet greita vakcinacija
Vengrijoje mirtingumas šiuo metu vienas didžiausių pasaulyje. Čia nuo COVID-19 sukeltos ligos iki šiol mirė 21 tūkst. žmonių, o trečioji banga kasdien pareikalauja vis daugiau gyvybių.
Tuo pat metu vakcinacijos tempai Vengrijoje yra vieni aukščiausių Europoje – daugiau kaip vienas iš penkių vengrų jau yra gavęs pirmąją vakcinos dozę.
Tad kodėl situacija prasta?
Sergamumas vėžiu ir širdies ligomis Vengrijoje yra aukštas, taip pat pastebimas didelis žmonių, kuriems reikia ventiliuoti plaučius, mirštamumas.
Nors valdžia pernai nupirko net 16 tūkst. plaučių ventiliavimo aparatų, trūksta mokančių su jais dirbti – Vengrijoje dėl emigracijos trūksta 25 proc. gydytojų ir 30 proc. medikų pagalbininkų.
5,5 tūkst. medikų praėjusią savaitę išėjo iš darbo priešindamiesi atlyginimų reformai.
5,5 tūkst. medikų praėjusią savaitę išėjo iš darbo priešindamiesi atlyginimų reformai.
Tačiau, BBC vertinimu, vakcinacijos paveikslas – šviesesnis. Premjeras Viktoras Orbanas pripirko rusiškų „Sputnik V“ ir kiniškų „Sinopharm“ vakcinų ir tai leido Vengrijai išsiveržti į priekį vakcinavimo skaičiais, kai Europos Sąjungos valstybės susiduria su vakcinų tiekimo problemomis.
Daugybė vengrų skeptiškai vertino Kinijos vakcinas, tačiau jos yra naudojamos.
Ukraina – po karantino gniaužtais ir neturinti vakcinų
Ukrainoje kiekvieną dieną nuo koronaviruso miršta apie 400 žmonių – antroji susirgimų banga šioje šalyje yra mirtingesnė už pirmąją.
Toli gražu nėra aišku, ar dabartinės karantino priemonės išlygins augančią kreivę ir sumažins didėjantį spaudimą ligoninėms.
Ukrainoje galioja ne vienodos karantino taisyklės, tačiau šalies vakaruose, taip pat Kijeve, veikia tik svarbiausiomis prekėmis prekiaujančios parduotuvės.
Mokyklos uždarytos, o nuo šios savaitės ribojamas ir patekimas į visuomeninį transportą.
Tuo metu vakcinacija šalyje užstrigusi ties pirmąja pavara. Vakcinų pirkimas vyko lėtai, o kai prasidėjo jų tiekimas, pati vakcinacija vyko dar lėčiau.
Paskutiniai duomenys rodo, kad praėjus daugiau kaip mėnesiui po pirmųjų „AstraZeneca“ vakcinų atvežimo tik 250 tūkst. žmonių gavo pirmąją dozę, o du – ir antrąją.
Daugiau kaip 40 mln. žmonių turinčioje šalyje vakcinacijos tempai yra vieni žemiausių Europoje.
BBC pažymi, kad problema ne tik logistikoje – apklausos rodo, kad net pusė ukrainiečių atsisakytų vakcinos, jei ji jiems būtų pasiūlyta.
Slovakija – krentantys skaičiai ir kritęs premjeras
Pandemija praėjusią savaitę pareikalavo šalies ministro pirmininko galvos. Tai įvyko tuo metu, kai slovakai jau manė, kad blogiausia – praeityje.
Igoris Matovičius neseniai atsistatydino iš premjero pareigų po kilusio triukšmo jam nusprendus nupirkti 2 mln. dozių rusiškos „Sputnik V“ vakcinos.
Šiuo metu 5,5 mln. žmonių turinčioje šalyje pirmąjį skiepą yra gavę 15 proc. asmenų.
Ar ministro pirmininko „pasiaukojimas“ užbaigė krizę? Nebūtinai, sako jo kritikai.
„I.Matovičius ir pats šiek tiek kaip virusas. Jis mutuoja ir grįžta, galbūt net labiau pavojinga forma“, – sakė „Dennik N“ laikraščio vyriausiasis redaktorius Matusas Kostolny'us.
Tačiau jis ir kiti sutinka, kad premjerą poste pakeitęs finansų ministras Eduardas Hegeris yra mažiau linkęs į konfrontacijas, tad tikėtina, bus labiau linkęs įsiklausyti į ekspertų nuomonę.
„Tai gali padėti“, – įsitikinęs M.Kostolny'us.
Čekija. „Niekas nekalba apie šeimas“
Čekijos valdžia paprašė žmonių laikytis ribojimų per Velykų laikotarpį.
Šioje šalyje po savaitės moksleiviai turėtų grįžti į mokyklas, tačiau valdžios atstovai sako, kad tai gali neatsitikti, jei žmonės nesilaikys atstumų.
Reporterė Lea Surovcova metus skelbė reportažus apie pandemiją, kol ši palietė ją pačią.
Kai paskutinį kartą ji skambino savo 86 metų seneliui, jis buvo gerai nusiteikęs ir puikios sveikatos. Po dviejų dienų senelis mirė.
„Visi kalba apie mirčių ir susirgimų statistiką, tačiau niekas nekalba apie šeimas“, – teigė ji.
Susirgimų skaičiai dabar Čekijoje, nors ir lėtai, bet krenta.
Lea savo senelio vardą užrašė ant vieno iš 25 tūkst. baltų kryžių, kurie buvo nupiešti Prahos Senamiesčio aikštėje. Nesant turistų ši aikštė dabar yra svarbus paminklas mirusiems.
Nevyriausybinės organizacijos kritikuoja premjerą Andrejų Babisą ir tai, kaip jis dorojasi su pandemija.
Premjeras sutinka, kad būta klaidų, tačiau jis optimistiškai žiūri į kelis ateinančius mėnesius, turėdamas omenyje plečiamą vakcinaciją.
Taip pat jis pabrėžia, kad padėtis gerės, jei žmonės liks namie.
