Venecijos komisija, Europos Tarybos ekspertų organas, šią išvadą pateikė išnagrinėjusi Lenkijos naujosios konservatyvios vyriausybės veiksmus, sukėlusius sumaištį aukščiausioje šalies teismo institucijoje.
Ataskaitoje taip pat konstatuojama, jog buvusi valdančioji partija irgi padarė žingsnių, neatitinkančių konstitucijos.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis paprašė Venecijos komisijos pareikšti savo nuomonę gruodį, kai vyriausybės atliktos Konstitucinio Tribunolo reformos išprovokavo Lenkijoje masinius gatvių protestus ir sukėlė nerimą Europos Sąjungai.
Dėl šių reformų Tribunolas neteko galimybės veiksmingai kontroliuoti valdančiąją partiją „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS).
Krizė dar labiau paaštrėjo šią savaitę, kai Konstitucinis Tribunolas pakeitimus dėl jo funkcionavimo pripažino nekonstituciniais, o vyriausybės vadovė Beata Szydlo pareiškė, jog nelaiko šio sprendimo, atmetančio teisėjų skyrimo tvarkos reformą, galiojančiu, todėl neskelbs jo, kad jis formaliai neįsiteisėtų.
Komisijos išvadų formuluotės yra švelnesnės negu praeitą mėnesį nutekintame nutarties juodraštyje – jos atrodo suteikiančios erdvės vyriausybei atšaukti prieštaringai vertinamus pakeitimus.
Partija „Įstatymas ir teisingumas“ atėjo į valdžią praėjusiais metais, žadėdama imtis didelių pokyčių, kurie padėtų tiems, kas skursta, ir leistų paremti tradicines katalikiškas vertybes.
Šios konservatyvios politinės jėgos lyderiai teigė, jog reformuoti konstitucinį teismą reikia tam, kad būtų sumažinta anksčiau valdžiusios Pilietinės platformos įtaka. PiS įsitikinimu, jų oponentai liberalai nesąžiningai prikišo savo šalininkų į valstybines institucijas, todėl sugebėjo išsaugoti įtaką net po to, kai prarado valdžią.
Kaip nurodoma, Pilietinė platforma žengė nelegitimų žingsnį, kai paskyrė du Konstitucinio Tribunolo teisėjus, nors dar nebuvo pasibaigusios jų pirmtakų kadencijos. Pasak partijos „Įstatymas ir teisingumas“, būtent šis neteisėtas žingsnis suteikė pagrindą imtis konstitucinio teismo reformavimo.
Venecijos komisija nurodė, kad jos nuomone, „tiek ankstesnė, tiek esama Lenkijos parlamento dauguma padarė nekonstitucinių veiksmų“.
Nors Europos Komisijos išvados nėra įpareigojančios, Europos Sąjunga tikriausiai atsižvelgs į jas, vykdydama atskirą precedento neturintį tyrimą dėl teisinės valstybės principų laikymosi Lenkijoje.
PiS vadovas Jaroslawas Kaczynskis, laikomas tikruoju Varšuvos sprendimus lemiančiu asmeniu, nors jis neužima jokio oficialaus posto vyriausybėje, anksčiau sakė, kad Europos Komisijos nuomonė yra „teisinis absurdas“.
Jis tvirtino, kad Konstitucinio Tribunolo reformos yra „nacionalinio suverenumo reikalas“ ir kad vyriausybė nenusileis.
Nors Europos Komisijos išvados nėra įpareigojančios, Europos Sąjunga tikriausiai atsižvelgs į jas, vykdydama atskirą precedento neturintį tyrimą dėl teisinės valstybės principų laikymosi Lenkijoje.
Savo ruožtu W.Waszczykowskis ketvirtadienį visuomeniniam Lenkijos radijui pareiškė, kad „mes laikome ją (Venecijos komisijos ataskaitą) ne nutartimi, o tam tikra politine nuostata“.
Be to, jis prilygino Konstitucinio Tribunolo pirmininką Andrzejų Rzeplinskį – gerbiamą teisininką, kuris trečiadienį paskelbė nutartį – Irano ajatolai.
„Buvau ambasadoriumi Irane. Ponas Rzeplinskis man vis labiau primena Irano ajatolą“, – W.Waszczykowskis sakė Lenkijos radijui.
Kai kurie sako, kad PiS užsispyrimas laikytis įsikibus savo reformų yra skaudus smūgis demokratijai šioje ES ir NATO narėje, turinčioje 38 mln. gyventojų.
„Jeigu vyriausybė greitai nepaklus konstitucinio teismo sprendimui, susidurtume su didžiausia krize per Respublikos istoriją ir konstituciniu perversmu“, – sakė liberalios Šiuolaikinės partijos (Nowoczesna) vadovas Ryszardas Petru.
„PiS fundamentaliai pažeidė konstituciją; jos faktinė panieka valdžių atskyrimo principui leidžia man sakyti ..., kad demokratija Lenkijoje liovėsi veikusi“, – kalbėdamasis su AFP pareiškė politologijos profesorius Radoslawas Markowskis, Lenkijos mokslų akademijos narys.
