Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Černyšenka Venesuelos viceprezidentei Delcy Rodriguez (Delsi Rodriges) pasakė, kad jo šalis pasirengusi paremti Venezuelos kariuomenę „moderniausiais ginklais ir karine įranga“, rodo Venesuelos valstybinės televizijos pranešimas.
Abi šalys sutarė bendradarbiauti įvairiose srityse, įskaitant „žvalgybos ir kovos su šnipinėjimu klausimus“, dronų ir naftos žvalgymo technologijų naudojimą, sakė derybų moderatorius.
Vėliau per ceremoniją prezidentūros rūmuose prezidentas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras) sakė, kad 17 susitarimų „įtvirtins ir sustiprins sąjungos ir bendradarbiavimo kelią (...) iki 2030 metų ir vėliau“.
Rusija yra tarp nedaugelio valstybių, pripažįstančių N. Maduro poziciją, kad jis per liepos 28-osios rinkimus laimėjo trečią prezidento kadenciją iš eilės. Opozicija ginčija rinkimų rezultatus, po balsavimo šalyje vyko dideli protestai.
JAV ir kelios Lotynų Amerikos šalys, remdamosi Venesuelos opozicijos paskelbtais detaliais balsavimo duomenimis, rinkimų laimėtoju laiko opozicijos kandidatą Edmundo Gonzalezą Urrutią (Edmundą Gonsalesą Urutiją).
Venesuelos rinkimų pareigūnai palaiko N. Maduro, bet dar nepaskelbė detalių rinkimų duomenų.
Karakasas prie Maskvos priartėjo valdant socialistui Hugo Chavezui (Hugui Čavesui), nukreipusiam šalį griežtosios kairės, antiamerikietišku kursu. Jis valdė nuo 1999 metų iki savo mirties nuo vėžio 2013-aisiais.
Venesuelos ir Rusijos ryšiai išliko pradėjus valdyti H. Chavezo parinktam jo politiniam įpėdiniui N. Maduro. Šis, be kitų dalykų, pateisina Rusijos invaziją į Ukrainą.
Venesuela turi didžiausius žinomus naftos išteklius pasaulyje ir kažkada išgaudavo po daugiau kaip 3 mln. barelių per dieną. Ilgą laiką tai buvo vienintelis reikšmingas užsienio valiutos šaltinis šaliai.
Dėl daug metų trukusio prasto valdymo ir skaudžių sankcijų dabar Venesuela išgauna po maždaug 1 mln. barelių per dieną.
