Opozicija praėjusį savaitgalį surengė neoficialų plebiscitą, per kurį trečdalis Venesuelos rinkėjų atmetė N.Maduro ir jo politiką. Svarbiausias šios politikos punktas yra planas liepos 30 dieną išrinkti 545 narių Konstitucinę asamblėją, turinčią perrašyti šalies konstituciją.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino Venesuelai „skubiais ekonominiais veiksmais“, jeigu šie rinkimai įvyks.
N.Maduro planą taip pat smerkė Europos Sąjunga, Jungtinės Tautos, Amerikos Valstybių Organizacija ir Katalikų Bažnyčia.
Jos baiminasi, kad šis žingsnis, kurį opozicija ir D.Trumpas vadina bandymu įvesti diktatūrą, neatitaisomai komplikuos politinę krizę Venesueloje ir galbūt padidins žmonių, žuvusių per protestus, besitęsiančius nuo balandžio mėnesio, skaičių. Neramumai šalyje nusinešė jau 97 žmonių gyvybes.
„Galutinis puolimas“
Tačiau po D.Trumpo grasinimo N.Maduro pažadėjo „dabar labiau nei bet kada“ veikti toliau ir nubausti „sąmokslininkus“, kurie bando jį sustabdyti.
Jo darbo ministras Nestoras Ovallesas perspėjo, kad ketvirtadienio streike dalyvaujančios kompanijos sulauks „sankcijų“. Kariškiai tuo tarpu vėl patvirtino savo lojalumą prezidentui ir sakė, kad saugos balsavimą.
Nacionalinę Asamblėją kontroliuojanti opozicija sako, kad šis streikas pradeda „galutinį puolimą“, turintį apimti pilietinį nepaklusnumą ir tolesnius protestus, siekiant surengti pirmalaikius rinkimus ir nušalinti N.Maduro.
Ankstesnėms pastangoms surengti N.Maduro atšaukimo referendumą priešinosi rinkimų pareigūnai ir teisėjai, nuolat palaikydavę prezidentą.
Opozicija praėjusį savaitgalį surengė neoficialų plebiscitą, per kurį trečdalis Venesuelos rinkėjų atmetė N.Maduro ir jo politiką.
Pastangos derėtis taip pat išsisėmė, tad įtampa gali dar labiau padidėti, prastėjant paprastų venesueliečių gyvenimo sąlygoms.
Jų naftos turtinga šalis labai stokoja maisto ir vaistų, išgyvena triženkliu skaičiumi vertinamą infliaciją, nusikalstamumo augimą ir valiutos kontrolę, dėl kurios saujelė lobsta daugumos sąskaita.
N.Maduro dėl krizės kaltina žemas pasaulines naftos kainas ir ekonominį „karą“, kurį su juo esą kariauja JAV ir dešiniojo sparno opozicija.
Tačiau opozicija sako, kad krizę sukėlė prastas vyriausybės darbas, įskaitant nacionalizaciją, valstybės vykdomus kompanijų nusavinimus ir bendrai nemokšišką N.Maduro bei jo velionio pirmtako Hugo Chavezo politiką.
JAV sankcijos veiksmingos?
Neaišku, kokius „veiksmus“ D.Trumpas svarsto Venesuelos atžvilgiu, bet nafta galėtų būti svarbus svertas. Maždaug trečdalis Venesueloje išgaunamos naftos yra eksportuojama į JAV rinką.
„Svarstomos visos galimybės“, – antradienį sakė aukštas Baltųjų rūmų pareigūnas.
Tačiau Geoffas Thale‘as iš lobistų grupės „Washington Office on Latin America“ (WOLA) naujienų agentūrai AFP sakė „labai skeptiškai“ vertinantis galimybes, kad „vienašališkos JAV sankcijos bus veiksmingos“.
„Labiau tikėtina, jos vers vyriausybę manyti, kad ji neturi kito pasirinkimo, tik priešintis, ir jos suteikia vyriausybei nacionalistinį vienijantį šūkį prieš JAV“, – sakė jis.
