Velionio mama Elena, veidą prisidengusi nosinaite, verkė prie valstybės vėliava dengto sūnaus karsto, orkestrui grojant valstybės himną prie karo ligoninės. Prezidento sargyba, visi raudonomis beretėmis, užkelė karstą ant juodo katafalko, išpuošto gėlėmis, kunigas sukalbėjo maldą.
Venesuelos gyventojai trečiadienį pradėjo tris dienas truksiantį atsisveikinimą su velioniu, 14 metų šalį valdžiusiu kairiųjų pažiūrų prezidentu H.Chavezu.
Karių lydimoje eisenoje karstas su 58-erių metų buvusio desantininko palaikais išvežtas iš Karakaso karinės ligoninės į Karo akademiją, kurią velionis prezidentas laikė antraisiais savo namais ir kur penktadienį vyks oficiali ceremonija.
„Oficiali ceremonija su atvykusiais pasaulio valstybių ir vyriausybių vadovais įvyks penktadienį nuo 10 val. Venesuelos karinės akademijos didžiojoj salėje“, – pranešė užsienio reikalų ministras Elias Jaua.
Žmonės stebėjo eiseną pro savo butų langus, kiti užsikorę ant tvorų, kad geriau pamatytų katafalką, daugelis su gedulo ženklais.
Po spalį vykusių rinkimų iki šiol į dvi stovyklas pasidalinusioje Venesueloje skelbiamas savaitės gedulas, nauji rinkimai bus paskelbti per artimiausias 30 dienų, pranešė vienas aukštas vyriausybės pareigūnas.
Laikinai prezidento pareigas perima dabartinis viceprezidentas ir velionio pasirinktas įpėdinis Nicolasas Maduro, kuris antradienį sunkiai tramdydamas ašaras paskelbė apie H.Chavezo mirtį.
Sužinoję apie netektį tūkstančiai venesualiečių išėjo į miestų aikštes apraudoti prieštaringai vertinamo kovotojo, kurio pradėta ir iš prekybos nafta finansuota socialistinė revoliucija padėjo vargšams ir užrūstino turtinguosius.
Tūkstančiai žmonių naktį budėjo prie ligoninės, mosavo Venesuelos vėliavomis ir skandavo „mes visi esame Chavezas!“. Ant ligoninės tvoros buvo pakabintas plakatas „Chavezas gyvas, kova tęsiasi!“.
„Aš jį myliu, – sakė 62-jų metų Iris Dicuro, atvykusi iš šiaurės rytinio Puerto La Kruso miesto ir dėvinti marškinėlius su užrašu “Pirmyn, Comandante!„ – Aš noriu su juo atsisveikinti, nes jis buvo geras žmogus, viską atidavęs neturtingiesiems“.
Trečiadienį neveikia mokyklos. Minios žmonių plūdo į sostinės gatves pamatyti, kaip velionio šalies lyderio palaikai vežami į Karo akademiją.
JAV prezidentas Barackas Obama, prieš kurį H.Chavezas dažnai nukreipdavo savo antiamerikietišką retoriką, buvo santūresnis. Jis pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos palaikys „Venesuelos žmones“ ir H.Chavezo išėjimą pavadino „sunkiu metu“.
Ginkluotųjų pajėgų kariai 21 šūvio salve pagerbs velionio atminimą, „po salvę bus paleidžiamas kas valandą iki pat laidotuvių“, – sakė gynybos ministras Diego Molero.
Kai kurie artimiausi H.Chavezo sąjungininkai trečiadienį jau atvyko į Venesuelą dalyvauti penktadienį numatytoje laidotuvių ceremonijoje. Tarp jų yra Argentinos prezidentė Cristina Fernandez Kirchner, Urugvajaus prezidentas Jose Mujica ir Bolivijos vadovas Evo Moralesas.
Po H.Chavezo mirties sustiprintos saugumo pajėgos. Užsienio reikalų ministras E.Jaua pranešė, kad visoje šalyje ramu, nors 2002 metais joje buvo kilęs pučas prieš H.Chavezo valdymą.
Artimiausia Venesuelos sąjungininkė Kuba taip pat paskelbė gedulą, netekus lyderio, kuris padėjo prikelti salos ekonomiką pigiai eksportuodamas į ją naftą, ir kurį pavadino H.Chavezą Kubos revoliucijos lyderio Fidelio Castro „tikruoju sūnumi“.
Tuo tarpu JAV prezidentas Barackas Obama, prieš kurį H.Chavezas dažnai nukreipdavo savo antiamerikietišką retoriką, buvo santūresnis. Jis pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos palaikys „Venesuelos žmones“ ir H.Chavezo išėjimą pavadino „sunkiu metu“.
„Venesuelai pradedant naują savo istorijos skyrių, Jungtinės Valstijos lieka ištikimos politikai, palaikančiai demokratijos principus, įstatymo viršenybę ir pagarbą žmogaus teisėms“, – sakė B.Obama.
Prieš pat paskelbiant apie H.Chavezo mirtį, N.Maduro išsiuntė iš šalies du JAV karinius atašė ir apkaltino Venesuelos priešus kažkokiu būdu sukėlus ugningo būdo kairiųjų pažiūrų lyderiui vėžį, kuris galiausiai nusinešė jo gyvybę.
Lotynų Amerikos lyderiai reiškė pagarbą H.Chavezui – ne vien jo sąjungininkai, bet ir kiti veikėjai, tokie kaip Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff (Dilma Rusef), kuri jį gyrė kaip „didį lotynų amerikietį“ ir „Brazilijos žmonių draugą“.
Rusija, Kinija ir Iranas taip pat pagerbė H.Chavezą, kuris palaikė gerus ryšius su Vakarų šalių kritikuojamomis šalimis, taip siekdamas paerzinti Vašingtoną.
Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas (Mahmudas Ahmadinedžatas) sakė, kad H.Chavezą pakirto „įtartina liga“, tačiau gyrė jį kaip artimą savo sąjungininką, „tarnavusį Venesuelos žmonėms ir gynusį žmogiškąsias ir revoliucines vertybes“.
Po dviejų mėnesių Kuboje, kur gruodį jam buvo atlikta ketvirta nuo 2011-ųjų birželio vėžio operacija, vasario 18 dieną H.Chavezas atsigulė į ligoninę chemoterapijos kursui.
Anksčiau visur dalyvaudavęs ir dažnai viešai pasirodydavęs Lotynų Amerikos kairiųjų „antiimperializmo“ simbolis H.Chavezas po gruodžio 10-osios, kai buvo nuskraidintas į Kubą, dingo iš viešumos. Precedento neturintis jo nesirodymas kėlė įvairiausius gandus.
Vyriausybė kelias savaites siuntė prieštaringus signalus dėl prezidento sveikatos – tai perspėdavo, kad jis grumiasi dėl savo gyvybės, tai tvirtindavo, – dar praėjusį savaitgalį – kad jis tebevadovauja ir duoda nurodymus.
Tuo tarpu opozicija ne kartą kaltino vyriausybę melu apie prezidento būklę. Kokiu vėžiu sirgo prezidentas, taip ir nebuvo pranešta.
Nauji prezidento rinkimai gali suteikti dar vieną progą opozicijos lyderiui Henrique Caprilesui (Henrikei Kaprilesui), kuris spalio mėnesį pralaimėjo H.Chavezui.
„Dabar ne laikas nesutarimams. Dabar laikas vienybei, laikas taikai“, – sakė jis ir tvirtino, kad jiedu su H.Chavezu buvo „varžovai, bet niekada nebuvo priešai“.
Viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Datanalisis“ direktorius Luisas Vicente Leonas mano, kad vyriausybė greičiausiai norės kuo greičiau surengti rinkimus ir „pasinaudoti rinkimuose emocijos, kurias sukėlė prezidento mirtis“.
H.Chavezo gedės daugelis kažkada apleistų Venesuelos neturtingųjų, kurie revoliucionieriumi pasiskelbusį prezidentą garbino už tai, kad jis iš šalies naftos finansavo būstus, sveikatos apsaugą, maisto ir švietimo programas.
Panašių pažiūrų Lotynų Amerikos lyderiai, tokie kaip Kubos Raulis Castro (Raulis Kastras), Ekvadoro Rafaelis Correa (Rafaelis Korėja) ir Bolivijos Evo Moralesas (Evas Moralesas), neteko artimo draugo, kuris savo diplomatine įtaka ir pigia nafta rėmė jų valdymą.
Perrinktas naujai kadencijai H.Chavezas mirė po penkių mėnesių. Už jį balsavo dauguma rinkėjų, nepaisant visuomenės nepasitenkinimo didėjančiu žmogžudysčių skaičiumi, nuolat trūkinėjančiu elektros tiekimu ir didele infliacija.
Opozicija kaltino H.Chavezą, esą jis netinkamai naudojo valstybės lėšas savo kampanijai, dominavo eteryje ir bauginimais vertė valstybinio sektoriaus darbuotojus dalyvauti mitinguose.
Sausio 10 dieną jis negalėjo dalyvauti savo prisaikdinimo naujai šešerių metų kadencijai ceremonijoje, bet Aukščiausiasis Teismas pritarė neterminuotam jos atidėjimui.
