Pastaroji smurto banga pagal aukų skaičių jau beveik prilygsta 2014 metais vykusiems neramumams, kai per antivyriausybinius protestus žuvo 43 žmonės.
Pastarieji neramumai prasidėjo balandžio 1 dieną, kai pasipiktinusi opozicija išėjo į gatves protestuoti prieš socialisto prezidento Nicolas Maduro pastangas sustiprinti savo valdžią.
Vyriausybė ir opozicija kaltina viena kitą, kad jos siunčia į gatves ginkluotas gaujas sėti smurto per protestus.
Minėtas paauglys su šautine žaizda galvoje į ligoninę buvo atvežtas pirmadienį. Jis buvo pašautas per demonstraciją vakariniame Pedrasos mieste. Antradienį paryčiais vaikinas mirė, nurodė generalinė prokuratūra.
Prokuratūros išplatintame pranešime rašoma, kad „vykstant demonstracijai staiga pasirodė grupė žmonių, kuri paleido kelis šūvius ir sužeidė tą jaunuolį į galvą“.
Nuo šautinių žaizdų taip pat mirė du 31 ir 33 metų vyrai. Jie buvo sužeisti per demonstracijas San Antonio de los Altoso ir Tačyros miestuose.
Per beveik kasdien vykstančias audringas demonstracijas policija vaiko protestuotojus ašarinėmis dujomis, o šie svaido į pareigūnus akmenis ir Molotovo kokteilius.
Centro dešinioji opozicija kaltina kaltina N. Maduro , velionio šalies lyderio Hugo Chavezo 1999-aisiais pradėtos kairiosios pakraipos „Bolivaro revoliucijos“ tęsėją, dėl ekonominės krizės, kurią sukėlė smukusios naftos kainos.
Recesija Venesueloje trunka jau trejus metus: šalyje trūksta maisto produktų, vaistų ir pagrindinių buities prekių.
Opozicija siekia nušalinti prezidentą. Pasak jos, N.Maduro užmojai keisti šalies konstituciją yra klastingas planas apeiti raginimus surengti pirmalaikius rinkimus.
N.Maduro savo ruožtu tvirtina, kad krizės priežastis yra JAV kapitalistų sąmokslas prieš sąžiningai išrinktą jo socialistų vyriausybę.
