Nacionalinės rinkimų tarybos pirmininkė Tibisay Lucena prieš pat vidurnaktį pranešė, kad į rinkimus atėjo 41,53 proc. – per 8 mln. rinkėjų. Tuo tarpu opozicijos skaičiavimais balsavime dalyvavo 2–3 mln. venesueliečių, o nepriklausomų stebėtojų duomenys rodo, kad jų buvo 3,6 mln.
Per ankstesnius balsavimus rinkimų taryba skaičiuodavo balsus patikimai ir gana tiksliai, bet sekmadienį jos paskelbti duomenys sukėlė abejonių, dar labiau suskaldė šalį ir padidino politinį konfliktą, jau kelis mėnesius suparalyžiavusį Venesuelos gyvenimą.
„Žmonės išrinko Konstitucinę Asamblėją, – sakė N.Maduro per nacionalinę televiziją. – Daugiau kaip aštuoni milijonai (rinkėjų) grasinimų sūkuryje... kai imperializmas meta mums iššūkį, įrodome, kad esame verti išvaduotojų kraujo, tekančio vyrų, moterų, vaikų ir jaunimo gyslomis.“
Tuo tarpu Karakase venesueliečiai protestavo prieš balsavimą, didelėmis grupėmis būriuodamiesi netoli rinkimų apylinkių. Venesuelos generalinės prokuratūros duomenimis, per naujausius susirėmimus tarp protestuotojų ir policijos žuvo mažiausiai 10 žmonių.
Nuo balandžio, kai šalyje prasidėjo demonstracijos prieš vyriausybę, jau žuvo mažiausiai 125 asmenys, o dar apie 2 tūkst. buvo sužeisti.
Be to, sostinės rytuose esančioje opozicijos tvirtovėje nugriaudėjus sprogimui buvo sužeisti septyni pro šalį važiavę policijos pareigūnai.
„Jei tai nebuvo tragedija... jei tai nereikštų didesnės krizės, rinkimų tarybos skaičius beveik priverstų jus juoktis“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė opozicijos kontroliuojamo Kongreso pirmininko pavaduotojas Freddy Guevara (Fredis Gevara). N.Maduro yra pagrasinęs, kad vienas pirmųjų naujosios asamblėjos darbų bus įkalinti šį veikėją už smurto kurstymą.
Balsavime dalyvavo maždaug 3,6 mln. rinkėjų, rodo viena apklausa, kurią 110 rinkimų apylinkių atliko Niujorko investicinis bankas „Torino Capital“ ir viena Venesuelos viešosios nuomonės tyrimų agentūra. Tai reiškia, kad sekmadienio rinkimuose dalyvavo apie 18,5 proc. balso teisę turinčių gyventojų.
„Taigi, šie rezultatai rodo, kad vyriausybė tebeturi svarbų lojalių šalininkų branduolį, kurį ji gali mobilizuoti tiek rinkimuose, tiek ne rinkimuose“, – teigiama stebėtojų ataskaitoje.
Ta pati apklausa taip pat atskleidė, kad Venesueloje yra apie 2,6 mln. valstybės tarnautojų, o tai „gali reikšti, jog didelė balsų dalis galėjo būti atiduoti nesavanoriškai“.
Ta pati apklausa taip pat atskleidė, kad Venesueloje yra apie 2,6 mln. valstybės tarnautojų, o tai „gali reikšti, jog didelė balsų dalis galėjo būti atiduoti nesavanoriškai“.
Argentina, Kanada, Kolumbija, Meksika, Panama, Paragvajus, Ispanija, Didžioji Britanija bei JAV pareiškė nepripažįstančios sekmadienio balsavimo.
Jungtinės Valstijos pasmerkė sekmadienį Venesueloje vykusius naujos asamblėjos rinkimus ir pažadėjo imtis „griežtų ir skubių veiksmų“ prieš prezidento vyriausybę bei asmenis, išrinktus į konstitucinę asamblėją.
Vis dėlto JAV nenurodė, ar taikys sankcijas Venesuelos naftos importui. Tokia priemonė destabilizuotų N.Maduro vyriausybę ir dar labiau pagilintų šalyje siaučiančią humanitarinę krizę.
N.Maduro sakė sulaukęs sveikinimų iš Kubos, Bolivijos, Nikaragvos ir kelių kitų vyriausybių.
Opozicija savo ruožtu ragino boikotuoti šį balsavimą, ir sakė, kad jis yra suklastotas valdančiosios partijos naudai. Sekmadienio popietę opozicijos lyderiai paskelbė, kad itin mažas rinkėjų aktyvumas yra jų įtikinama pergalė. Artėjant balsavimui opozicija suorganizavo kelias streiko akcijas, o liepos 16-ąją jos surengtuose simboliniuose rinkimuose beveik 7,2 mln. žmonių balsavo prieš N.Maduro ir konstitucinės asamblėjos idėją.
J.Borgesas: „Mums labai aišku, kad šiandien vyriausybė patyrė pralaimėjimą.“
„Mums labai aišku, kad šiandien vyriausybė patyrė pralaimėjimą“, – sakė opozicijos kontroliuojamo, bet įgaliojimų neturinčio parlamento pirmininkas Julio Borgesas.
„Šis balsavimas priartina mus prie valdžią paliekančios vyriausybės“, – teigė jis.
Opozicijos lyderis Henrique Caprilesas paragino venesueliečius pirmadienį vėl rinktis į protestą.
N.Maduro paskelbė apie konstitucinės asamblėjos rinkimus gegužę, praėjus pirmam mėnesiui protestų prieš jo vyriausybę, per ketverius metus įstūmusią šalį į gilią krizę. Dėl smukusių naftos kainų ir paplitusios korupcijos bei nevykusio valdymo Venesuelos infliacija ir nužudymų skaičius yra vieni aukščiausių pasaulyje. Be to, šalyje labai trūksta maisto ir vaistų, todėl gyventojai miršta nuo pagydomų ligų ir netgi yra rankioti maistą iš šiukšlių konteinerių, kad išgyventų.
545 naujosios asamblėjos nariai, išrinkti iš 5,5 tūkst. kandidatų. Dauguma jų priklauso valdančiajai partijai ir bus įgalioti perrašyti šalies konstituciją. Naujasis organas turės viršenybę visų valstybės institucijų atžvilgiu, įskaitant ir opozicijos kontroliuojamą Kongresą.
Šeštadienį per televiziją Venesuelos lyderis pareiškė, kad naujoji asamblėja ne tik perrašys konstituciją, bet ir suteiks jam beribę valdžią. Jis sakė, kad šis balsavimas yra „visa viršijančios jėgos rinkimai“, bei teigė norįs, kad būtų panaikinta opozicijos įstatymų leidėjų ir valdžios pareigūnų teisinė neliečiamybė.
N.Maduro pareiškė, kad opozicijos „jau laukia kalėjimo kamera“, o „visi nusikaltėliai bus uždaryti į kalėjimą už savo įvykdytus nusikaltimus“.
Prezidentas sakė, kad naujoji asamblėja pradės darbą per ateinančią savaitę, o pirmoji jos užduotis bus perrašyti konstituciją, kad ši „visiškai transformuotų“ Venesuelos generalinę prokuratūrą. Jai šiuo metu vadovauja buvusi vyriausybės lojalistė, tapusi aukščiausią postą užimančia pareigūne, viešai atsiribojusia nuo N.Maduro politikos.
