Per mėnesį trunkančias demonstracijas prieš socialisto N.Maduro vyriausybę ir jo planus keisti konstituciją jau žuvo 32 žmonės.
Vyriausybės pajėgos Karakaso rytiniame pakraštyje esančiame Mersedese prieš demonstrantus panaudojo ašarines dujas, nurodė prokuratūra.
Kaip iš įvyko vietos pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai, per neramumus mažiausiai vienas protestuotojas užsiliepsnojo, o tarp nukentėjusių žmonių yra ir su opozicijai priklausantys įstatymų leidėjai.
Kol kas neaišku, ar tas užsidegęs protestuotojas ir prokurorų minimas žuvęs jaunuolis yra tas pats asmuo.
„Žuvęs jaunuolis patyrė sunkią kaklo traumą, dėl kurios jį ištiko šokas ir tada sustojo širdis“, – sakė sostinės Barutos rajono meras Gerardo Perezas, nepatikslinęs, kaip vaikinas patyrė traumą.
Susirėmimai kilo, kai riaušių policija užkirto kelią demonstrantams žygiuoti prie valstybinių institucijų Karakaso centre, kur N.Maduro tuo metu sakė kalbą mitinge, į kurį susirinko tūkstančiai jo šalininkų.
Opozicija kaltina prezidentą, kad šis politiniais manevrais siekia sustiprinti savo valdžią. N.Maduro daug mėnesių įnirtingai priešinasi reikalavimams surengti balsavimą dėl jo nušalinimo, Venesuelai kovojant su didžiausia pasaulyje infliacija, nors kažkada ji buvo klestinti naftos eksportuotoja ir turi didžiausias pasaulyje naftos atsargas.
Ašarinių dujų debesys
Pilki ašarinių dujų debesys apgaubė rajoną, kai policininkai su skydais ir policijos sunkvežimiai judėjo sostinės rytuose esančiu prospektu.
Protestuotojai svaidė į policiją akmenis ir mėgino padegti barikadas. Policininkai panaudojo ašarines dujas, gumines kulkas ir vandens patranką, siekdami juos išsklaidyti.
Protestuotojai svaidė į policiją akmenis ir mėgino padegti barikadas. Policininkai panaudojo ašarines dujas, gumines kulkas ir vandens patranką, siekdami juos išsklaidyti.
Protestuotojus papiktino socialisto prezidento nurodymas rinkimų tarybai pradėti procedūras naujai konstitucijai parengti.
„Šaukiu nacionalinį piliečių steigiamąjį susirinkimą, kad mūsų žmonės savo balsais nuspręstų mūsų šalies likimą“, – sakė N.Maduro, sakydamas kalbą rinkimų taryboje.
Nevalstybinių viešosios nuomonės apklausų rezultatai rodo, kad daugiau nei 70 proc. respondentų nepalaiko N.Maduro, kuris prezidentu buvo išrinktas 2013 metais ir šiame poste pakeitė savo velionį mokytoją Hugo Chavezą.
N.Maduro sakė, kad konstitucinę reformą rengsiančioje institucijoje nebus politinių partijų, turinčių vietų opozicijos kontroliuojamame parlamente, atstovų. Pasak prezidento, toje institucijoje dirbs tradiciškai jam lojalių socialinių grupių atstovai.
N.Maduro politiniai oponentai iš centro dešiniojo sparno tvirtina, kad šiuo žingsniu siekiama išvengti vėliau šiais metais turinčių į vykti vietos valdžios rinkimų ir 2018-ųjų pabaigoje numatytų prezidento rinkimų.
„Tai Maduro ir jo šalininkų klasta“, – sakė vienas iš opozicijos lyderių Henrique Caprilesas.
„Jie negali laimėti rinkimų, todėl nori primesti Kubos rinkimų modelį, kad liktų valdžioje“, – sakė jis.
Kuba, vienintelė komunistinė vienpartinė valstybė Amerikos ir Karibų regione, yra artimiausia N.Maduro sąjungininkė.
„Sukilimas“
Opozicija kaltina N. Maduro, velionio šalies lyderio H.Chavezo 1999-aisiais pradėtos kairiosios pakraipos „Bolivaro revoliucijos“ tęsėją, dėl ekonominės krizės, kurią sukėlė smukusios naftos kainos. Recesija Venesueloje trunka jau trejus metus: šalyje trūksta maisto produktų, vaistų ir pagrindinių buities prekių.
„Pavargome nuo šitos vyriausybės, kuri 18 metų griauna šią šalį“, – sakė viena iš protestuotojų, 62 metų namų šeimininkė Nancy Trejos.
„Norime būti laisvi, turėti maisto, medikamentų ir būti saugūs“, – pridūrė ji.
N.Maduro sako, kad šalį krizė ištiko dėl JAV remiamo kapitalistų sąmokslo.
Jis kaltina opoziciją „pereinant į ginkluoto sukilimo fazę“.
„Šiomis sunkiomis aplinkybėmis steigiamasis susirinkimas yra vienintelis būdas taikai užtikrinti“, – sakė prezidentas.
