Prokuroras Tarekas Williamas Saabas (Tarekas Viljamas Sabas) nurodė, kad Venesuelos prokurorams buvo nurodyta išduoti J. Guaido arešto orderį ir paprašyti Interpolo išduoti raudonąjį pranešimą.
T. W. Saabas pareiškė, kad tremtyje Jungtinėse Valstijose gyvenantis J. Guaido buvo apkaltintas valstybės išdavyste, pareigų pasisavinimu, pinigų plovimu ir susivienijimu siekiant įvykdyti nusikaltimą.
Anot prokuroro, opozicijos lyderis pasinaudojo Venesuelos naftos milžinės PDVSA ištekliais, sukeldamas maždaug 19 mlrd. JAV dolerių (18,02 mlrd. eurų) ar didesnius nuostolius.
Venesuelos vyriausybės teigimu, šiuo metu vyksta 27 skirtingi tyrimai dėl J. Guaido, tačiau tai pirmas kartas, kai prašoma jį sulaikyti.
Buvęs Nacionalinės asamblėjos pirmininkas J. Guaido 2019-ųjų pradžioje pasiskelbė laikinuoju Venesuelos prezidentu, užginčijęs prezidento Nicolo Maduro (Nikolo Maduro) perrinkimą 2018-aisiais.
JAV ir dar daugiau kaip 50 šalių pripažino J. Guaido Venesuelos lyderiu, nors valdžioje liko N. Maduro. Nuo to laiko Vašingtonas Venesuelai taiko įvairias sankcijas, įskaitant naftos embargą.
N. Maduro vadovaujama Venesuela susiduria su ekonominiais sunkumais, didele infliacija, ten trūksta maisto, vaistų ir pagrindinių prekių. Jo vyriausybė dėl šalies bėdų kaltina JAV sankcijas.
Politinė parama J. Guaido dar labiau sumažėjo į valdžią tokiose Pietų Amerikos šalyse kaip Kolumbija atėjus kairuoliams, kurie labiau linkę į dialogą su N. Maduro.
Praėjusių metų pabaigoje Venesuelos opozicija oficialiai nutraukė jo, kaip laikinai einančio prezidento pareigas, įgaliojimus.
J. Guaido jam mestus kaltinimus pavadino propaganda, kuria, pasak jo, siekiama fiziškai ir morališkai persekioti Venesuelos opoziciją.
„Režimas vėl puola, naudodamas vieną mėgstamiausių savo ginklų – teisingumo pagrobimą“, – pareiškė jis.
