Šią savaitę pagrindinis opozicijos aljansas paskelbė baigsiantis trejus metus trukusį rinkimų boikotą ir dalyvausiantis lapkritį vyksiančiuose merų ir gubernatorių rinkimuose.
Abi pusės praeitą mėnesį Meksikoje pradėjo derybas, kurioms tarpininkauja Norvegija. Derybų šalys siekia išspręsti politinę krizę, temdančią aštuonerius metus besitęsiantį socialisto N.Maduro valdymą.
„Mūsų tikslas – pasiekti susitarimą, išsprendžiantį konfliktą laisvais ir sąžiningais prezidento ir parlamento rinkimais, su garantijomis“, – sakoma socialiniuose tinkluose išplatintame opozicijos lyderio Juano Guaido vaizdo pranešime.
„Visi žinome, kad šiandien Venesueloje nėra sąlygų laisviems ir sąžiningiems rinkimams. Štai kodėl esame Meksikoje. Kovojame, kad pasiektume šias sąlygas“, – aiškino jis.
Per derybas tariamasi dėl septynių punktų programos, be kita ko, numatančios sankcijų sušvelninimą, politines teises ir rinkimų garantijas. Vis dėlto derybininkai nekalba apie N.Maduro atsistatydinimą, nors opozicija kaltina lyderį 2018 metais suklastojus savo perrinkimą.
Per šį ratą galime susitelkti į daugeliui veikėjų bene svarbiausią sąlygą: nešališką tarptautinę stebėseną, kuri daliai yra pagrindinė sąlyga, turinti garantuoti, kad rinkimų rezultatai bus gerbiami“, – sakė konsultacinės bendrovės „ORC Consultores“ politikos analitikas Oswaldo Ramirezas (Osvaldas Ramiresas).
„Nuslopinti išdidumą“
Nei N.Maduro, nei J.Guaido, kurį apie 60 šalių pripažįsta tikruoju Venesuelos prezidentu, asmeniškai nedalyvaus derybose už uždarų durų, kurios turėtų tęstis iki pirmadienio.
Vyriausybės delegacijos vadovas Jorge Rodriguezas transliuotojui „Telesur“ sakė, kad jo pasiūlymai daugiausiai bus susiję su ekonominiais ir socialiniais dalykais bei „Venesuelai priklausančių išteklių grąžinimu, kad būtų patenkinti visų gyventojų poreikiai“.
Jungtinės Valstijos ragino N.Maduro, kadaise dirbusį autobuso vairuotoju ir tapusį prezidentu 2013 metais mirus jo politiniam mentoriui Hugo Chavezui, rimtai imtis organizuoti patikimus rinkimus, jeigu nori, kad būtų sušvelnintos Karakasui taikomos sankcijos.
Per ankstesnes derybas 2018 metais Dominikos Respublikoje ir 2019-aisiais – Barbadose sprendinio giliai politinei ir ekonominei krizei nesugebėta rasti.
„Būtina padaryti viską, kas įmanoma, kas šis derybų procesas pavyktų“, – sakė įtakingas opozicijos veikėjas Freddy Guevara.
„Šis sprendinys bus pasiektas, nes mes visi nuslopinome savo išdidumą“, – pridūrė buvęs įstatymų leidėjas, anksčiau suimtas dėl kaltinimų terorizmu ir išdavyste, bet praeitą mėnesį paleistas.
Opozicijos aljansas „Demokratinės vienybės apskritasis stalas“ boikotavo 2018 metų rinkimus, kurių laimėtoju buvo paskelbtas N.Maduro, taip pat 2020 metų parlamento rinkimus, per kuriuos opozicija prarado Kongreso kontrolę.
J.Guaido sakė, kad opozicijos sprendimas dalyvauti lapkritį vyksiančiuose regionų valdžios rinkimuose yra „daug pastangų reikalaujančio proceso... kovoti kitame fronte“ rezultatas.