„Mes labai aiškiai pareiškiame, kad netoleruosime jokių žeminančių pastabų apie 1956 metų sukilimą ir jos didvyrius“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime Vengrijos naujienų agentūrai MTI.
Vengrijai minint 1956 metų ginkluoto sukilimo 60-ąsias metines, Rusijos televizija šį sukilimą pavadino „pogromu“, per kurį „tūkstančiai buvusių nacių buvo išlaisvinti iš kalėjimų“, ir pirmąja „spalvotąja revoliucija“.
Rusų kalboje žodis „pogromas“ neturi antisemitinės potekstės, bet Vengrijoje jis siejamas su šimtais tūkstančių ištremtų ir nužudytų žydų.
Dmitrijaus Kiseliovo vedamoje laidoje „Vesti nedeli“ taip pat nurodoma, kad tam sukilimui vadovavo Jungtinės Valstijos ir vakarų Europa.
1956 metų spalio 23 dieną prieš sovietinę komunistų valdžią kilo ginkluotas sukilimas, kai pareigūnai atidengė ugnį į taikius demonstrantus.
Sovietų kariams pasitraukus, sukilėliai džiaugėsi pergale, bet neilgai, lapkričio pradžioje kariai sugrįžo su tankais ir numalšino sukilimą.
Po to šimtams vengrų buvo įvykdyta mirties bausmė. Tarp jų buvo ir Imre Nagy, reformoms linkęs vengrų komunistų lyderis, siekęs ištraukti Vengriją iš sovietinio bloko.
Neseniai Rusijoje surengtoje apklausoje pusė iš 1600 apklaustųjų sakė, kad sovietai buvo teisūs sutriuškindami Vengrijos sukilimą.
