„Jeigu Europos Sąjunga nori kištis į reikalus ir įstatymus, kuriuos aprėpia kitų šalių konstitucijos, tai gali suskaldyti visą ES“, – Budapešte pareiškė premjero Viktoro Orbano kanceliarijos vadovas Gergely Gulyasas.
Pasak EK, vadinamasis Vengrijos kovos su pedofilija įstatymas pažeidžia ES taisykles dėl teisių į išraiškos laisvę, dėl laisvos prekybos ir paslaugų teikimo.
Tačiau G. Gulyasas per spaudos konferenciją pareiškė, kad minimas teisės aktas liečia tik nacionalinę jurisdikciją, kurioje ES „aiškiai neturi jokio žodžio“, ir kad EK argumentai pradėti pažeidimo procedūrą Budapešto atžvilgiu yra „labiau politiniai nei teisiniai“.
„Pavyzdžiui, nematome jokių prekybos laisvės pažeidimų, tai absurdiški dalykai,.. visiškai neįtikinantys argumentai“, – žurnalistams sakė G. Gulyasas.
„Už Briuselio atakų numanomai slypi politinė motyvacija“, – pridūrė jis.
Vengrijos vadinamasis kovos su pedofilija įstatymas įsigaliojo praėjusį ketvirtadienį, nepaisant Briuselio perspėjimų.
V. Orbano valdančiosios partijos „Fidesz“ inicijuotu įstatymu iš pradžių buvo siekta sugriežtinti bausmes už vaikų išnaudojimą, tačiau oponentai teigia, kad jame pedofilija supinama su homoseksualumu ir stigmatizuojama LGBT bendruomenė.
Vėliau į tą teisės aktą įtrauktais pakeitimais uždraustas homoseksualumo ir lyties keitimo „propagavimas“ jaunesniems nei 18 metų žmonėms; jame sakoma, kad tik vyriausybės patvirtintiems instruktoriams leidžiama vesti lytinio švietimo pamokas mokyklose, taip pat taikomi apribojimai žiniasklaidos turiniui ir reklamai, kurie gali paveikti nepilnamečius.
Praėjusią savaitę EK pirmininkė Ursula von der Leyen perspėjo, kad ES gali pasinaudoti „visomis turimomis galiomis“, kad priverstų Vengriją panaikinti ar pakeisti tą įstatymą.
„Europa neleis stigmatizuoti mūsų visuomenės dalių – ar tai būtų daroma dėl to, ką jie myli, ar dėl jų amžiaus, tautybės, politinių pažiūrų arba religinių įsitikinimų“, – sakoma U. von der Leyen pranešime.
Kaip „sutarčių sergėtoja“ EK gali pradėti pažeidimo procedūras prieš valstybes nares. Tokią procedūrą sudaro keli žingsniai ir ji gali užsitęsti kelerius metus, tačiau galiausiai šaliai gali būti iškelta byla Europos Teisingumo Teisme, o vėliau – grėsti finansinės nuobaudos.
Vengrija turės per du mėnesius atsakyti į formalų EK pranešimą apie veiksmus, o paskui Briuselis galėtų imtis tolesnių priemonių.
G. Gulyasas taip pat apkaltino Briuselį delsiant patvirtinti Vengrijos nacionalinio atsigavimo po COVID-19 pandemijos ir atsparumo planą dėl savo priešiškumo minėtam įstatymui.
Be to, jos pareiškė, kad nors Vengrija norėtų paremti išvakarėse pristatytą didžiulį ES įstatymų paketą – planą, kaip įvykdyti drąsų „žaliąjį pažadą“ iki 2050 metų pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu, – jo šalis planuoja vetuoti šį pasiūlymą, nes jis yra „nepriimtinas savo forma“.
Klimato priemonių paketas „išmetamų teršalų mažinimo išlaidas perkeltų namų ir automobilių savininkams“, sakė G. Gulyasas.
