Vengrijos valstybės sekretorius tarptautiniams ryšiams Zoltanas Kovacsas televizijai CNN sakė, kad kariai buvo išlaisvinti Rusijoje, bendradarbiaujant Rusijos Ortodoksų bažnyčiai ir Vengrijos Maltos ordino labdaros ir paramos fondui ir „galėjo laisva valia pareikšti, kad nori atvykti į Vengriją“.
Z. Kovacsas sakė, kad dauguma karių taip pat turėjo Vengrijos pilietybę, o likusieji gavo pabėgėlio statusą Vengrijoje.
Dabar jie yra laisvi asmenys, kurie „gali likti Vengrijoje arba bet kada išvykti iš Vengrijos savo noru“, pridūrė jis.
Kyjivas pirmadienį apkaltino Vengriją nuo jo atribojus 11 Rusijos anksčiau perduotų ukrainiečių karo belaisvių.
Rusijos Ortodoksų Bažnyčia pranešė, kad anksčiau šį mėnesį į Budapeštą buvo perkelta grupė vengrų kilmės ukrainiečių karo belaisvių.
Jie yra kilę iš Užkarpatės – su Vengrija besiribojančio vakarinio Ukrainos regiono, kuriame gyvena apie 100 000 etninių vengrų.
Pirmadienį Kyjivas pareiškė, kad Ukrainos pareigūnams nepavyko susisiekti su grąžintais asmenimis.
„Visi pastarųjų dienų Ukrainos diplomatų bandymai užmegzti tiesioginį ryšį su Ukrainos piliečiais buvo nesėkmingi“, – teigiama užsienio reikalų ministerijos atstovo Oleho Nikolenkos pareiškime „Facebook“.
„Iš esmės jie yra izoliuoti“, – sakė jis bei pridūrė, kad belaisviai su giminaičiais bendrauja dalyvaujant tretiesiems asmenims ir negali susisiekti su Ukrainos ambasada.
O. Nikolenka, kuris anksčiau buvo sakęs, jog ukrainiečiai nebuvo informuoti apie Vengrijos ir Rusijos derybas, apkaltino vengrus ignoruojant Kyjivo bandymus užmegzti dialogą.
Dėl ilgalaikių nesutarimų su Kyjivu dėl mažumų teisių Užkarpatės regione Budapeštas taip pat žada stabdyti karo nualintos Ukrainos pastangas integruotis į Europos Sąjungą ir NATO.
Nepaisant Maskvos invazijos, Vengrija siekia su Kremliumi palaikyti glaudžius ryšius.
