Per balsavimą už įstatymo priėmimą pasisakė 130 deputatų, o prieš balsavo 44.
Įstatymas įpareigos nevyriausybines organizacijas, kurios per metus iš užsienio gauna daugiau nei 24 tūkst. eurų paramos, užsiregistruoti „užsienio finansuojamomis organizacijomis“. Priešingu atveju jos gali tekti nutraukti savo veiklą.
Savo interneto svetainėse, pranešimuose žiniasklaidai ir kitose publikacijose jos taip pat turės nurodyti esančios „užsienio finansuojamos organizacijos“.
Pasak populistinės ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybės, šiomis priemonėmis siekiama padidinti skaidrumą ir kovoti su pinigų plovimu bei terorizmo finansavimu.
Tačiau Europos Komisija ir Jungtinės Tautos smerkia šį įstatymą, kuris, pasak ekspertų, gali „diskriminuoti ir delegitimuoti“ nevyriausybines organizacijas.
Dvi žinomos nevyriausybinės organizacijos pagrasino boikotuoti šį įstatymą ir dėl jo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre.
Dvi žinomos nevyriausybinės organizacijos pagrasino boikotuoti šį įstatymą ir dėl jo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre.
„Stipri nepriklausoma pilietinė visuomenė yra vienas stiprios demokratijos kertinių akmenų“, – sakė pabėgėlių teises ginančios grupės Vengrijos Helsinkio komiteto (HHC) atstovė Marta Pardavi.
Vengrijos pilietinių laisvių sąjunga taip pat sakė, kad „nepaklus neteisėto įstatymo reikalavimams“.
Tuo metu „Amnesty International“ naują įstatymą pavadino „baisiu ir apskaičiuotu išpuoliu“ prieš pilietines grupes, kritikuojančias V.Orbano radikalią politiką.
Šis įstatymas, pasak organizacijos, primena 2012 metais Rusijos priimtą įstatymą, įpareigojantį finansavimą iš užsienio gaunančias organizacijas pasivadinti „užsienio agentėmis“.
Naujasis įstatymas sutvirtino V.Orbano pozicijas kovoje su užsienio finansuojamomis organizacijomis, ypač gaunančiomis finansinę paramą iš Vengrijoje gimusio JAV finansininko ir filantropo G.Soroso.
Vyriausybė prieš G.Sorosą vykdo kampaniją, kuriai panaudojama vietos žiniasklaida, reklaminiai stendai, be to šalies gyventojams išsiuntinėti klausimynai, raginantys palaikyti užsienio finansuojamų nevyriausybinių organizacijų registravimą.
Sausio mėnesį vienas aukšto rango V.Orbano valdančiosios partijos „Fidesz“ pareigūnas sakė, kad Vengriją reikia išvalyti nuo „Soroso imperijos apsimetėliškų pilietinių grupių“, puldinėjančių vyriausybę dėl jos antiimigracinės politikos.
Anksčiau šį mėnesį ES žmogaus teises prižiūrinti Venecijos komisija pareiškė, kad nevyriausybinių organizacijų įstatymas yra „perdėtas“, nepaisant jo „tesėtų tikslų“, ir paragino vyriausybę pasikonsultuoti su vietos pilietinės visuomenės grupėmis.
Ji taip pat apkaltino „kai kurias valdžios institucijos“, kad šios vykdo „pavojingą“ kampaniją prieš nevyriausybines organizacijas.
Praėjusią savaitę Budapeštas pažadėjo atsižvelgti į Venecijos komisijos pasiūlymus ir pateikti įstatymo pataisas, viena kurių buvo atsisakymas reikalavimo publikacijose pateikti smulkią informaciją apie visas organizacijos donores.
Tačiau HHC padarytas įstatymo pataisas pavadino „kosmetiniais pakeitimais“.
„Nevyriausybinės organizacijos vis dar gali būti uždarytos, jeigu jos nepaklus naujiems reikalavimams“, – sakė M.Pardavi naujienų agentūrai AFP.
„Prieš balsavimą nebuvo jokių konsultacijų, be to išlaikytas noras stigmatizuoti“, – pridūrė ji.
Balandžio mėnesį Vengrijoje buvo priimtas kitas aukštojo mokslo įstatymas, dėl kurio gali būti uždarytas G.Soroso finansuojamas Centrinės Europos universitetas Budapešte.
Balandžio mėnesį dėl šio įstatymo kilo didžiuliai antivyriausybiniai protestai sostinėje Budapešte.
