Skelbiama, kad sausio pabaigoje šiuos reikalavimus Ukrainai perdavė Užkarpatėje apsilankęs Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.
Pasak leidinio, pagrindinis ir labiausiai ginčytinas klausimas yra vietų, kuriose vengrų teisės užtikrinamos specialiu lygiu, apibrėžimas.
Šiuo metu galiojančiuose Ukrainos teisės aktuose numatyta tam tikro lygio mažumų teisių apsauga. Šie teisės aktai taikomi Ukrainos miestuose ir kaimuose, kuriuose tautinių mažumų gyventojų skaičius viršija 15 proc. ir kuriuose tradiciškai susitelkusios tautinės mažumos.
Tačiau Vengrija reikalauja, kad Užkarpatėje esančios gyvenvietės būtų pripažintos kaip „tradiciškai vengriškos“. Budapeštas reikalauja, kad net teritorijos, kuriose istoriškai negyveno vengrų mažumos, būtų pripažintos kaip tokios.
Vengrija reikalavimus grindžia 2001-ųjų gyventojų surašymo duomenimis, nors nuo to laiko Užkarpatėje gyvenančių vengrų skaičius sumažėjo beveik perpus.
Kiti reikalavimai susiję su švietimu ir vengrų kalbos naudojimu.
„Esame nuoširdžiai pasiryžę išspręsti 11 Vengrijos iškeltų probleminių klausimų ir tuo pagrindu juos visiškai įgyvendinti, kad būtų sustiprinta tautinių mažumų teisių apsauga. Ir toliau tęsime dvišales konsultacijas su Vengrija šia kryptimi“, – Liuksemburge šią savaitę sakė vicepremjerė ir Ukrainos stojimo į ES derybų grupės vadovė Olha Stefanišyna, nors reikalavimų sąrašas iki šiol viešai skelbtas nebuvo.
Vengrija ne kartą blokavo paramos su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai teikimą ir baiminamasi, kad liepą perėmusi pirmininkavimą ES pagal rotacijos principą, ji gali stabdyti pažangą šią savaitę startavusiose derybose su Kyjivu.