Vengrija Švedijos narystės NATO ratifikavimą sieja su reagavimu į kitų šalių skundus

Vengrija ir Turkija yra vienintelės NATO narės, kurios dar nepritarė Švedijos siekiui prisijungti prie galingiausio pasaulyje gynybos aljanso.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Helsinkis ir Stokholmas atsisakė dešimtmečius trukusios karinio neprisijungimo politikos ir nusprendė įstoti į NATO.

Vengrijos parlamentas, kuriame dominuoja ministro pirmininko Viktoro Orbano dešiniojo sparno partija „Fidesz“, pirmadienį po kelis mėnesius trukusio delsimo ratifikavo Suomijos narystę NATO.

„Fidesz“ teigė, kad dėl Švedijos priėmimo į Aljansą apsispręs vėliau.

„Švedijos atveju yra daugybė nusiskundimų, kuriuos reikia išspręsti prieš ratifikuojant šalies priėmimą“, – savo tinklaraštyje rašė V.Orbano atstovas spaudai Zoltanas Kovacsas.

Z.Kovacsas teigė, kad daug metų buvo „deklaruojamas atvirai priešiškas požiūris“, ir kaltino Švedijos atstovus, kad jie ne kartą norėjo paveikti Vengriją teisinės valstybės klausimais.

„Pridėjus Ankaros bėdas ir nusiskundimus, nelieka daug erdvės manevruoti, bent jau tol, kol švedai nepradės keisti savo nusistatymo ir nepadės užgydyti šių įsisenėjusių žaizdų“, – sakė jis.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ragina Stokholmą imtis griežtesnių veiksmų prieš kurdų aktyvistus, kuriuos Ankara laiko teroristais.

Budapeštas tvirtina, kad remia Švedijos stojimą į NATO.

„Tačiau manome, kad, norint tęsti darbą, reikia išsiaiškinti santykius su Švedija“, – pridūrė Z.Kovacsas.

Vengrijos opozicija apkaltino V.Orbano partiją bandymu daryti spaudimą Briuseliui atidedant balsavimą.

Nacionalistas V.Orbanas, kuris iki Rusijos invazijos Ukrainoje palaikė glaudžius santykius su rusų prezidentu Vladimiru Putinu, dažnai konfliktuoja su Briuseliu.

Ši ES narė taip pat derasi su Briuseliu dėl milijardų eurų bloko lėšų, kurios buvo sulaikytos dėl teisinės valstybės ir korupcijos problemų, atblokavimo.