Lankydamasis Budapešte V.Putinas padėjo vainiką ir ant šių sovietų karių, žuvusių malšinant 1956 metų Budapešto sukilimą, kapo. Tai tapo pagrindine vengrų nepasitenkinimo priežastimi, kadangi net Vengrijos Konstitucijoje įrašyta „Mūsų dabartinė laisvė pražydo po 1956 metų revoliucijos“. O ant paminklo sovietų kariams, kurie šaudė į taikius Budapešto gyventojus tais metais, iškaltas toks tekstas: „Amžinas dėkingumas ir šlovė tarybiniams kariams, atidavusiems savo gyvybes už Vengrijos tautos laisvę per kontrarevoliuciją 1956 metų spalį“.
Tad dauguma vengrų situaciją, kai V.Putinas prie šio paminklo padėjo vainiką, įvertino ne tik kaip asmeninį įžeidimą, bet ir kaip spjūvį į savo šalies Konstituciją.
Manoma, kad V.Putinas nuspėjo, kokį nepasitenkinimą sukels šis jo žingsnis, todėl iš anksto buvo pareikalauta prie memorialo neleisti jokių žiniasklaidos atstovų, išskyrus Rusijos, kurie nepatogius situacijos momentus paprasčiausiai nutylėjo.
Visoje šioje istorijoje Vengrijos žurnalistai akcentuoja ir dar vieną aspektą – kriminalinį. Pasirodo, visos sovietų karių kapinės ir monumentai jiems už 1956 metų įvykius Budapešte buvo atnaujintos už Rusijos verslininko Andrejaus Skočos pinigus. Šis žmogus siejamas su nusikalstamomis grupuotėmis.
V.Putino vizitą Vengrijoje paįvairino ir „Femen“ aktyvistė, ant nuogos krūtinės turėjusi raginimą Rusijos prezidentui važiuoti namo ir aukštai kėlusi sijoną.
Vizito išvakarėse dešimtys tūkstančių vengrų savo nepasitenkinimą išsakė mitinguose Budapešto gatvėse. Tačiau visa tai šalies premjerui Viktorui Orbanui įspūdžio, atrodo, nepadarė. Jis viso vizito metu laikėsi itin oriai. Žiniasklaidos teigimu, dėl to, kad V.Putinas į Budapeštą atvežė ne tik vainiką, sukėlusį skandalą, bet ir didelius pinigus bei naudingos dujų tiekimo sutarties galimybes.