Keli tūkstančiai žmonių suformavo gyvąją grandinę aplink Vengrijos mokslų akademiją ir paragino institucijos vadovus kovoti prieš vyriausybės planą bei ginti tyrėjų nepriklausomybę.
Protesto dalyviai perdavė akademijos pirmininkui, garsiam matematikui Laszlo Lovaszui peticiją, prašydami palaikymo jų reikalavimui, kad tyrimų institutai išliktų pavaldūs akademijai. Akademija prižiūri apie 5 000 tyrėjų, dirbančių įvairiose srityse, įskaitant mediciną, ekonomiką, kompiuteriją ir astronomiją.
Premjeras Viktoras Orbanas sakė, kad jo vyriausybė siekia pagerinti mokslinių tyrimų inovacijas ir skatinti valstybės finansuojamų tyrimų projektų vykdytojus kurti „tiesioginę ekonominę naudą“.
„Deja, tarptautiniai inovacijų reitingai rodo, kad Vengrija yra tarp silpnų veikėjų“, – sakoma antradienį paskelbtame V.Orbano atvirame laiške tyrėjams.
„Mūsų gebėjimai išpildyti savo interesus gauti reikšmingų lėšų mokslui ir inovacijoms galėtų būti tvirtesni, – pridūrė premjeras. – Taigi, šiuo atveju atsakinga vyriausybė turi veikti.“
Pagal nauja finansavimo sistemą, siūlomą Inovacijų ir technologijų ministerijos, ketinama atimti bazinį institutų finansavimą ir priversti tyrėjus varžytis dėl lėšų konkretiems projektams. Tačiau mokslininkai baiminasi, kad tokia sistema atveria kelią primesti moksliniam darbui politinius ir ideologinius uždavinius, tuo pačiu suvaržant ilgalaikį finansinį ir profesinį saugumą.
Tyrėjai taip pat baiminasi, kad vyriausybė gali panaikinti institutus, užsiimančiais tyrimais humanitarinių ir socialinių mokslų srityje, kurių tiesioginę ekonominę naudą gali būti sunku pademonstruoti.
„Jeigu galiausiai paklusime ministerijos valiai... tuomet neabejotina, kad mūsų bendruomenė praras savo pagrindinę vertybę – nepriklausomybę“, – sakė Istorijos instituto tyrėjas Adriennas Szilagyi.
Literatūros studijų instituto mokslo darbuotojas Martonas Zaszkaliczky savo ruožtu sakė, kad Vengrijos vyriausybė mėgina „kontroliuoti kiekvieną įmanoma instituciją šalyje“.
V.Orbano vyriausybė ir anksčiau yra įsikišusi į akademinius reikalus.
Gruodį Vidurio Europos universitetas, įkurtas vengrų kilmės amerikiečių milijardieriaus filantropo George'o Soroso, kurį V.Orbaną laiko savo pagrindiniu ideologiniu priešu, paskelbė perkelsiantis daugumą savo programų iš Budapešto į Vieną, nes vyriausybė neketino pasirašyti susitarimo, garantuojančio šios įstaigos teisę dirbti.
Nuo grįžimo į valdžią 2010 metais V.Orbanas smarkiai centralizavo valdžią ir padidino valstybės vaidmenį daugelyje gyvenimo sričių, pradedant ekonomika, baigiant menais, sportu ir žiniasklaida. Be to, jo ideologiniai ir verslo sąjungininkai gavo dosnių valstybinių užsakymų.
Gruodį V.Orbanas suteikė dideliam provyriausybiniam žiniasklaidos konglomeratui, valdančiam apie 480 leidinių, teisę nesilaikyti konkurencijos taisyklių. Šis žingsnis atnaujino susirūpinimą dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir laisvės Vengrijoje.
V.Orbano griežta antiimigracinė politika ir dažni konfliktai su Europos Sąjunga dėl teisinės valstybės ir demokratijos vertybių pelnė jam populistinės stovyklos šalyje ir už jos ribų. Balandį jis buvo perrinktas trečiai kadencijai iš eilės.
