V.Orbano dešiniosios partijos „Fidesz“ dominuojamas parlamentas 192 balsais pritarė siūlymui atšaukti „pavojaus padėtį“ ir susijusias ypatingąsias galias kovoti su koronavirusinės infekcijos COVID-19 krize.
Pavojaus padėtis vėliau šią savaitę turėtų būti oficialiai atšaukta vyriausybės.
Tačiau parlamentarai taip pat pritarė įstatymo projektui, kuris, pasak kritikų, sudarys sąlygas vyriausybei ateityje paskelbti kitą „medicininės krizės padėtį“ ir valdyti įsakais potencialiai neapibrėžtą laikotarpį.
Kelios garsios, vyriausybę kritikuojančios nevyriausybinės organizacijos bendru pareiškimu yra perspėjusios, kad ypatingųjų įgaliojimų atšaukimas yra „optinė iliuzija“ ir kad vyriausybei lieka didesni įgaliojimai.
Pagal kovo 30 dieną parlamento priimtą „apsaugos nuo koronaviruso įstatymą“ vyriausybė galėjo valdyti įsakais iki nuspręs atšaukti pavojaus padėtį.
V. Orbanas, kuris palyginti anksti įvedė karantino priemones viruso plitimui stabdyti, sakė, kad dėl valdymo įsakais galėjo greitai ir veiksmingai reaguoti viruso krizės metu.
Vengrijos kone 10 mln. gyventojų populiacija buvo paveikta nesmarkiai, palyginti su kitomis Europos dalimis; šalis pranešė apie kiek daugiau nei 4 tūkst. užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų ir apie maždaug 560 mirties atvejų.
Tačiau kritikai Vengrijoje ir užsienyje, kurie perspėjo, kad įstatymas neturi laiko limito ir kad juo galima piktnaudžiauti, kaltino V. Orbaną naudojantis krize Vengrijai į autoritarizmą kreipti.
Balandžio mėnesį Europos Parlamentas pritarė pareiškimui, kuriame sakoma, kad Vengrijos priemonės yra „nesuderinamos su Europos vertybėmis“.
Vyriausybės, kurios naudojasi krize vykdomajai valdžiai sustiprinti, būtų „politiškai pavojingos ir moraliai nepriimtinos“, sakė ES konservatyviosios Europos liaudies partijos (EPP), kuriai priklauso ir „Fidesz“, lyderis Donaldas Tuskas.
Budapeštas kritiką atmetė kaip „melagienas“ ir sakė, kad įstatymas buvo proporcingas ir kad jį parlamentas bet kuriuo metu galėtų atšaukti, o Konstitucinis Teismas – peržiūrėti.
Anksčiau, planuodamas atšaukti ypatinguosius įgaliojimus, V.Orbanas sakė, kad kritikai „turės progą atsiprašyti Vengrijos už nepagrįstus kaltinimus dėl šio įstatymo“.
Silpnesnė kontrolė
Vengrijos opozicinės partijos ir teisių gynimo grupės Vengrijoje bei užsienyje nepaprastuosius įgaliojimus vadino diktatoriškais ir sakė, kad V.Orbanas piktnaudžiauja jais siekdamas įtvirtinti savo valdžią, o ne kovoti su virusu.
Jos nuogąstavo, kad šie įgaliojimai prisidės prie nepriklausomų institucijų naikinimo, prasidėjusio V.Orbanui 2010-aisiais atėjus į valdžią. V.Orbano centralizacijos vajus, be kitų sektorių, transformavo teismų sistemą, žiniasklaidos kraštovaizdį ir švietimo sistemą.
Kai kuriais iš daugiau kaip 100 nuo balandžio paskelbtų dekretų iš opozicijos valdomų savivaldybių buvo atimti įgaliojimai ir finansai.
Nepaprastųjų įgaliojimų įstatyme taip pat buvo numatytos potencialios įkalinimo bausmės už „panikos kėlimą“. Tai vertė nuogąstauti dėl spaudos laisvės nušviečiant vyriausybės kovą su pandemija ir žodžio laisvės.
Policija iškėlė daugiau kaip 100 bylų dėl įtariamo panikos kėlimo ir laikinai sulaikė kelis asmenis, nors jokia byla teismo nėra pasiekusi.
Budapešte įsikūrusio strateginių studijų centro „Nezopont Intezet“, kuris laikomas artimu vyriausybei, direktorius Agostonas Mrazas naujienų agentūrai AFP sakė, jog „Orbanas suprato galintis turėti naudos iš neteisingos kritikos tarptautinėje scenoje ir pasinaudojo šia situacija“.
„Dabar jis yra absoliutus laimėtojas; Vengrijoje didžioji dauguma yra patenkinta tuo, kaip jis valdė krizę, o užsienyje jis laimėjo savo kovą su kritikais“, – sakė A.Mrazas.
Tačiau nepriklausoma politinių tyrimų firma „Political Capital“ pažymėjo, kad „vyriausybė išnaudojo visas iki vienos galimybes, kurias suteikė specialioji teisinė tvarka ir politinė aplinka“.
Per pandemiją V.Orbano vyriausybės įvesti ir liksiantys pakeitimai silpnina konstitucinę ir parlamentinę vyriausybės kontrolę, o naujos finansinės priemonės didina V.Orbano sąjungininkų oligarchų įtaką opozicijos vadovaujamų savivaldybių sąskaita, nurodė „Political Capital“.
