Į koaliciją susibūrusi Vengrijos opozicija tiki, kad kitų metų balandį vyksiančiuose parlamento rinkimuose galėtų nugalėti „Fidesz“ su V.Orbanu priešakyje. Tačiau tai neužtikrina šalies politinio kurso pasikeitimo.
Mat opozicija mano, kad V.Orbanas ir toliau de facto valdytų Vengriją per savo dešiniajai nacionalistinei partijai „Fidesz“ lojalius pareigūnus. Pasak opozicijos atstovų, per savo vadovavimo dešimtmetį V.Orbanas Vengrijoje sukūrė „gilią valstybę“ (angl. deep state), kuri padės jam išsaugoti savo įtaką.
„Fidesz“ kontrolę įtvirtino V.Orbano vadovavimo metu pakeista šalies Konstitucija.
Sukurta sunkiai sulaužoma sistema
Opozicijos lyderiu ir kandidatu į vyriausybės vadovus kitų metų rinkimuose išrinktas mažo miestelio konservatyvus meras Peteris Marki-Zay „Financial Times“ sakė, kad „premjeras sukūrė sistemą, suteikiančią jam išskirtinę galią, kuri jį paverčia tarsi nepakeičiamu ir nenugalimu“.
Todėl P.Marki-Zay teigė, jog opozicija per 60 dienų nuo pergalės rinkimuose sieks surengti referendumą.
Tačiau daugelis politikos ekspertų sako, kad Vengrijos Konstitucija negali būti keičiama referendumu, o tik dviem trečdaliais balsų parlamente.
Šiuo metu abejojama, kad net ir susivienijusiai opozicijai pavyks laimėti du trečdalius vietų parlamente.
2010 m. „Fidesz“ užsitikrino 68 proc. rinkėjų palaikymą rinkimuose ir ėmėsi sau palankių reformų.
P.Marki-Zay: V.Orbanas sukūrė sistemą, suteikiančią jam išskirtinę galią, kuri jį paverčia tarsi nepakeičiamu ir nenugalimu.
Nuo to laiko valdantieji panaudojo parlamente turimą daugumą, kad priimtų konstitucinius pakeitimus, sutvirtinančius galingų vykdomųjų įstaigų, tokių kaip žiniasklaidos reguliavimo institucija ar teisėjus prižiūrinti nacionalinė teismų tarnyba, kontrolę.
Aišku, kitose demokratijose taip pat normalu, kad naujai valdžiai tenka dirbti su kadenciją baigiančios vyriausybės paskirtais pareigūnais, pavyzdžiui, centrinio banko vadovu.
Tačiau V.Orbano pakeitimai savo postuose leidžia išlikti ir tiems, kurių įgaliojimai tokiais atvejais pasibaigtų.
Pavyzdžiui, „Fidesz“ paskirti Vengrijos biudžeto tarybos nariai savo pareigas gali eiti neribotą laiką. Jie gali neleisti naujai vyriausybei priimti biudžeto, jei ji, sakykime, pažeidžia nustatytas valstybės skolos ribas.
Tikėtina, kad fiskalinė politika naujajai Vengrijos valdžiai taptų tikru iššūkiu dėl to, kad šiuo metu V.Orbano partija nesibodi dalinti biudžeto lėšų, norėdama laimėti rinkimus.
Vengrijos politikos apžvalgininkas Peteris Kreko įsitikinęs, kad naujoji vyriausybė susidurtų su „priešiška institucine aplinka ir prastu fiskaliniu „Fidesz“ palikimu“.
Gali kilti konstitucinė krizė ir neramumai
Kai kurie Budapešto analitikai sakė, kad P.Marki-Zay siekis dėl konstitucinės reformos buvo gluminantis, nes suskaldė opoziciją, kurią jis turėjo suvienyti.
Konstitucijos keitimui pritarė socialistų kandidatė, opozicijos pirminiuose rinkimuose pralaimėjusi Klara Dobrev. Ji sakė, kad „naujoji valdžia neturėtų baimintis, todėl privalo pakeisti dviejų trečdalių įstatymą“.
P.Kreko: nauja vyriausybė susidurs tiek su priešiška institucine aplinka, tiek su prastu fiskaliniu „Fidesz“ palikimu.
Budapešto meras ir kitas pirminiuose rinkimuose pralaimėjęs kandidatas Gergely Karacsony tuo metu tvirtino, kad K.Dobrev pozicija buvo „žalinga“ – esą siekiant nugalėti V.Orbaną ir jo režimą, opozicija turi būti geresnė už savo pirmtakus.
Kai kurie analitikai baiminasi, kad P.Marki-Zay požiūris įstums naująją vyriausybę į tiesioginę konstitucinę ir politinę krizę. P.Kreko teigė, kad bandymas pakeisti Konstituciją be dviejų trečdalių daugumos sukurtų pavojingą precedentą ir sukurtų „daug institucinių konfliktų kitai vyriausybei“.
Pasak politikos analitiko, tokius bandymus užginčytų „Fidesz“ kontroliuojamas Konstitucinis teismas. Taip pat baiminamasi, kad toks žingsnis gali sukelti V.Orbano šalininkų demonstracijas ar net neramumus.
Konfrontacija tarp politikų ir institucijų Vengrijoje taip pat gali nepatikti Briuseliui, kuris stiprina pastangas palaikyti teisinės valstybės principą.
Prabilęs apie kovą dėl Konstitucijos, P.Marki-Zay rizikuoja atrodyti kaip revanšistinis politikas, kurio pagrindinis siekis nubausti V.Orbaną.
Tai savo ruožtu gali atbaidyti kai kuriuos rinkėjus, ypač dar neapsisprendusius už ką balsuos kitąmet. Juolab kad pastarieji labiau susirūpinę dėl pragyvenimo išlaidų, korupcijos ir koronaviruso, o ne politinės kovos.
Tuo metu pats P.Marki-Zay tvirtina, kad V.Orbano įvykdyta Konstitucijos reforma pažeidė demokratinę šalies dvasią ir privalo būti pakeista.