V.Orbanas teigė, kad vystantis karo veiksmams Ukrainoje, taikos palaikymo pajėgų siuntimo klausimas tampa „vis labiau ir labiau teisėtas“.
„Esame arti šios, atrodytų, neįveikiamos sienos“, – sakė jis.
Tačiau V.Orbanas nepatikslino, apie kokias pajėgas jis kalba ir kurios ES valstybės narės yra pasirengusios aptarti šį klausimą.
2022 m. kovą Lenkijos ministras pirmininkas M.Morawieckis pareiškė, kad ES padidėjo parama taikdarių siuntimui į Ukrainą. Tačiau prezidentas V.Zelenskis šios idėjos nepalaikė.
Premjeras užsiminė apie Vengrijos saugumą, kuriam, pasak jo, kyla grėsmė dėl karo veiksmų Ukrainoje eskalavimo pavojaus.
„Pasaulinio karo grėsmė nėra literatūrinė hiperbolė. Dabar tai yra realus pavojus“, – pridūrė V.Orbanas.
Vengrijos ministrui pirmininkui nepatinka, kad šalių, „remiančių taiką, o ne karą, skaičius nedidėja“. Ugnies nutraukimo ir taikos derybų tikslai nebuvo pasiekti. O didžioji dauguma Europos šalių ir toliau siunčia Ukrainai vis daugiau karinės pagalbos.
Taikos palaikymo pajėgų siuntimas į Ukrainą
2022 m. kovą Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad Europos Sąjungoje padidėjo parama taikdarių siuntimui į Ukrainą. Tačiau prezidentas Volodymyras Zelenskis šios idėjos nepalaikė.
Tuomet NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas išdėstė Aljanso poziciją dėl karo. Karinis-politinis blokas nusprendė nesiųsti savo kariuomenės į Ukrainą ir neuždaryti dangaus virš Ukrainos.
2023 m. pradžioje Ukraina pakvietė JT taikdarius į Zaporižios atominę elektrinę. Jie galėtų nutraukti laikiną atominės elektrinės okupaciją.
