Tačiau imigrantų trūkumas – ne kliūtis šalies premjerui Viktorui Orbanui pradėti kryžiaus žygius prieš imigraciją. Naujuosius jo užmojus pasmerkė žmogaus teisių gynėjai, nerimas kyla ir tarp Europos politikų.
Brangus įsiūtis dėl 300 imigrantų
„Mes, vengrai, norėtume išlaikyti Europą europiečiams, taip pat norime Vengriją išlaikyti vengriška valstybe, – gegužės mėnesį pareiškė V.Orbanas Europos Parlamente. – Mes negalime pasiūlyti darbų imigrantams.“
Jis taip pat griežtai nukirto, kad Europos Sąjungos pasiūlymai visoms valstybėms narėms priimti dalį į žemyną Viduržemio jūra bandančių patekti imigrantų absurdu, esančiu ant beprotybės ribos. Ir nepaisant to, kad pagal planą Vengrijai tektų vos 300 jų.
V.Orbano vyriausybė pradėjo „viešąsias konsultacijas“, kurios padėtų sukurti griežtesnę imigracijos politiką. Buvo išsiųsti laiškai visiems rinkėjams, kuriuose prašoma jų patarimų ir pažadama, kad konservatyvi vyriausybė „neleis ekonominiams migrantams gadinti vengrų gyvenimo ir darbo“. Ši kampanija jau kainavo daugiau nei 3 mln. eurų.
Išsiuntinėta apklausa sukėlė kritikos bangą, nes klausimuose imigracija tiesiogiai siejama su terorizmu. Pastaraisiais metais Vengrijoje buvo keli teroristiniai išpuoliai, tačiau juos surengė šalies kraštutinės dešinės grupuotės.
„Imigraciją pateikti terorizmo kontekste, migrantus apibūdinti kaip keliančius pavojų darbo vietoms ir žmonių gerovei yra kenksminga ir paprasčiausiai neteisinga, – sakė Europos Komisijos viceprezidentas Fransas Timmermansas. – Tai tik paskatins prietarus ir neteisingą išankstinį nusistatymą.“
Imigrantai Vengrijoje nepasilieka
Vengrijoje yra viena mažiausių imigrantų bendruomenių visoje ES. Tik 4,3 proc. šalies gyventojų yra gimę ne Vengrijoje. Dar daugiau – didžioji dalis imigrantų yra etniniai vengrai, kurie į šalį gyventi atvyko iš kaimyninių Rumunijos, Serbijos ir Ukrainos.
„Vengrijoje net labai sunku pastebėti užsienyje gimusius imigrantus, – tvirtina Marta Pardavi, Vengrijos Helsinkio komiteto vadovė. – Vidutinis vengras neturi jokio realaus kontakto su užsieniečiais. Baimė to, kas nepažįstama, yra labai paplitusi. Apklausos rodo, kad vengrai yra labai ksenofobiški.“
Vengrijoje pastaraisiais metais itin daugėja prieglobsčio prašytojų, tačiau jie šalyje neužsibūna. Prašymų skaičius 2014 m. beveik padvigubėjo iki 42 tūkst. šiemet tikimasi jų dar daugiau. Daugelis prašytojų yra iš Kosovo, dalis bėga nuo karo Sirijoje, Afganistane, Irake. Didžioji dalis į Vengriją patenka nelegaliai kirtę sieną su Serbija.
Tačiau daugumos jų tikslas – Vokietija ir kitos turtingesnės valstybės Europos Vakaruose.
„Vengrija yra tranzitinė šalis, – teigia opozicinės Socialistų partijos parlamentarė Marta Demeter. – Ji nėra paskutinė stotelė. Praėjusiais metais tik 500 žmonių čia liko.“
„Jobbik“ politika yra tokia radikali, kad net kraštutiniai nacionalistai iš Vakarų Europos, tokie kaip Prancūzijos Nacionalinis frontas ar Nyderlandų Laisvės partija, ją kritikuoja.
Ksenofobija bando gelbėti populiarumą
M.Demeter teigimu, V.Orbanas tokia griežta pozicija imigrantų atžvilgiu siekia išauginti savo „Fidesz“ partijos populiarumą, kuri krenta reitinguose.
„Vyriausybė turi vis mažiau ir mažiau paramos, todėl jie mėgina panaudoti imigraciją kaip politinį instrumentą. Šios apklausos tikslas – išlaikyti juos valdžioje ir atitraukti žmonių dėmesį nuo valdančiųjų korupcijos bylų“, – įsitikinus ji.
V.Orbano politika jau kurį laiką kelia nerimą ne tik šalies opozicijai, bet ir visai Europai. Atėjęs į valdžią 2010 m. jis atvirai pareiškė, kad nori sukurti neliberalią valstybę.
Kritikai teigia, kad tą jis ir daro – teisėtvarkos sistemoje įtaisomi savi asmenys, žiniasklaidai, pilietinei visuomenei ir internetui maunamas apynasris, nesugebama kovoti su korupcija. Jo įvaizdžiui nepadeda ir draugystė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Nors V.Orbano reitingai smunka, tačiau alternatyva jam taip pat nežavi. Apklausos rodo, kad po „Fidesz“ kita populiariausia partija yra kraštutinės dešinės „Jobbik“. Jos politika yra tokia radikali, kad net kraštutiniai nacionalistai iš Vakarų Europos, tokie kaip Prancūzijos Nacionalinis frontas ar Nyderlandų Laisvės partija, ją kritikuoja.
Pavyzdžiui, vienas jo narių Lajosas Rigas savo „Facebook“ paskyroje dalijosi įrašu, kuriame romai vadinami „žydų biologiniu ginklu prieš vengrus“, taip pat turi tatuiruotę su žodžiais „Ištikimybė ir garbė“ – Adolfo Hitlerio SS šūkiu. Nepaisant to, jis laimėjo rinkimus.
Istorijos, kurias mes girdėjome iš senųjų mūsų narių ir įkūrėjų, dabar grįžta. Mes turime prisiminti taktikas, kurios naudotos devintajame dešimtmetyje – tai yra absurdiška 2015 m. ES, tačiau tokia realybė.
V.Orbano antiimigracinė kampanija, nesutarimai su ES, pareiškimai apie mirties bausmės sugrąžinimą ir darbo stovyklas imigrantams laikomi bandymais išsaugoti savo populiarumą prieš „Jobbik“.
Vengrijos demokratai dabar stebi liūdną ironiją – šalis vaidino vieną svarbiausių vaidmenų atkuriant demokratiją Vidurio ir Rytų Europoje praėjusio amžiaus pabaigoje, o dabar pamatinėms žmogaus teisėms Vengrijoje pavojų kelia ne išorės grėsmės, o vidiniai veiksniai.
„Nevyriausybinės organizacijos labai sunerimusios, – teigia M.Pardavi, kurios organizacijos už žmogaus teises kovojo dar komunistų valdymo laikotarpiu. – Istorijos, kurias mes girdėjome iš senųjų mūsų narių ir įkūrėjų, dabar grįžta. Mes turime prisiminti taktikas, kurios naudotos devintajame dešimtmetyje – tai yra absurdiška 2015 m. ES, tačiau tokia realybė.“
