Remiantis parlamento interneto svetainėje paskelbtais balsavimo rezultatais, parlamentas, kurį tvirtai kontroliuoja nacionalistinė ministro pirmininko Viktoro Orbano partija, pirmuosius du teisės aktų pakeitimus priėmė didele balsų dauguma.
V.Orbano vyriausybė turėtų priimti 17 svarbių pakeitimų, kuriais siekiama atidžiai stebėti ES lėšų naudojimą ir užtikrinti skaidresnį teisėkūros procesą.
Pirmadienį priimta pirmoji pataisa leis žmonėms pateikti skundą teismui, kad būtų pradėtas korupcijos tyrimas.
Antruoju tekstu siekiama padidinti teisėkūros proceso skaidrumą, nustatant, kad prieš priimant įstatymą privaloma surengti viešąsias konsultacijas, kurios šiuo metu nėra įprasta praktika.
Taip pat bus įsteigta „nepriklausoma institucija“, kuri geriau kontroliuos, kaip naudojamos ES lėšos – parlamentas turėtų šią priemonę patvirtinti kartu su kitomis reformomis.
Šiomis priemonėmis siekiama gauti milijardus eurų blokuotų ES lėšų, šaliai susiduriant su ekonomikos nuosmukiu, tačiau aktyvistai kaltina, kad jomis nepakankamai sprendžiama giliai įsišaknijusios korupcijos problema.
Praėjusį mėnesį ES vykdomoji institucija pasiūlė sustabdyti 7,5 mlrd. eurų finansavimą Vengrijai.
Siūlymas susijęs su susirūpinimu, kad nuo 2010 metų Vengriją valdantis V.Orbanas pažeidžia teisinės valstybės principą ir naudoja ES lėšas savo bičiuliams praturtinti.
Be to, praėjusį mėnesį Europos Parlamentas simboliniu balsavimu, įsiutinusiu Budapeštą, paskelbė, kad Vengrija nebėra „visavertė demokratinė valstybė“.
Vengrija taip pat yra vienintelė šalis, vis dar laukianti žalios šviesos iš Briuselio savo ekonomikos gaivinimo planui po COVID-19 krizės, o dar 5,8 mlrd. eurų laukiama dėl susirūpinimo korupcija.
Vengrijos, kaip ir visos Europos, ekonomiką smarkiai paveikė karo Ukrainoje padariniai: susilpnėjo valiuta, sparčiai auga infliacija.
Pasak ekspertų, ši 10 mln. gyventojų turinti Vidurio Europos valstybė yra labai priklausoma nuo ES lėšų.
