Pastaraisiais metais premjero Viktoro Orbano vadovaujama vyriausybė vengrus įpykdė ne kartą. Juos siutino rinkimų sistemos pokyčiai, palankūs valdančiajai „Fidesz“ partijai, visiškai užgniaužta žiniasklaidos laisvė ir virš teismų sistemos laisvės pakibęs Damoklo kardas.
Paprastai į Budapešto gatves eidavo liberalių pažiūrų jaunimas, tačiau šiems nuo trečiadienio besitęsiantiems protestams diriguoja Vengrijos profsąjungos.
Viena iš priežasčių – įstatymo, leidžiančio padidinti viršvalandžių skaičių nuo 250 iki 400 valandų per metus, priėmimas. Be to, buvo prailgintas apmokėjimui už juos apskaičiuoti skirtas laikotarpis: nuo vienerių iki trejų metų.
Protestai visu pajėgumu prasiveržė sekmadienį, kai prie Budapešto parlamento susirinko apie 10 tūkst. žmonių. Minia reikalavo, kad būtų panaikintas, jų žodžiais tariant, „vergų įstatymas“, vietoj to keliami atlyginimai.
„All I want for Xmas is democracy“, – protestuotojai nešėsi plakatą su aliuzija į populiarią Mariah Carey kalėdinę dainą. Grėsmės demokratijai klausimas šiame proteste taip pat buvo labai svarbus.
Nepriklausomas vengrų politologas Gaboras Gyori 15min teigė, kad protestus išprovokavo kelių faktorių kombinacija.
Pasak jo, protestuose daugiausia dalyvauja jauni žmonės, o tai rodo, kad jaunimui vis dar svarbus Vidurio Europos universiteto (CEU), kurio išvijimui iš šalies praeitą savaitę pritarė parlamentas, klausimas. Dėl puolimo prieš universitetą protestuota ir pernai – tuomet į gatves išėjo maždaug 80 tūkst. žmonių.
G.Gyori: „Tai vis dar protestas dėl CEU, dėl viršvalandžių įstatymo ir nerimas dėl demokratijos apskritai, ypač todėl, kad „Fidesz“ visiškai nutildė opoziciją. Protestuojama iš bendro nusivylimo.“
„Tai vis dar protestas dėl CEU, dėl viršvalandžių įstatymo ir nerimas dėl demokratijos apskritai, ypač todėl, kad „Fidesz“ visiškai nutildė opoziciją. Protestuojama iš bendro nusivylimo“, – teigė G.Gyori.
Grupė protestuotojų susibūrė ir prie V.Orbanui pavaldaus visuomeninio transliuotojo būstinės. Nei jis, nei premjero draugams oligarchams priklausančios žiniasklaidos priemonės protestų nenušvietė.
Informacija apie demonstracijas pasirodė tik keliuose nepriklausomuose portaluose, „Facebook“ užplūdo tiesioginės protestų dalyvių transliacijos.
15min anksčiau rašė, kad „Fidesz“ politizavo visuomeninį transliuotoją ir perėmė privačių žiniasklaidos priemonių kontrolę.
Supyko ir V.Orbano rėmėjai
Liberalaus tyrimų centro „Republikon Institute“ apklausos duomenimis, 63 proc. V.Orbano rėmėjų nepritaria naujajam įstatymui, tokios pat nuomonės laikosi daugiau nei 95 proc. premjero kritikų.
Šis įstatymas dar prieš priėmimą parlamente sukėlė tikrą chaosą: opozicijai priklausantys įstatymų leidėjai pūtė švilpukus, leido sirenas, mėtė skrajutes ir blokavo priėjimą prie pirmininko tribūnos.
Tiesa, nieko kito jie ir negalėjo padaryti – „Fidesz“ priklauso du trečdaliai parlamento vietų, todėl opozicija Vengrijoje yra beveik bejėgė: už įstatymą balsavo 130 parlamentarų, prieš – 52, vienas susilaikė.
Kritikai pokyčius vadina „vergų įstatymų“, tačiau valdantieji sako norintys vengrams suteikti galimybę papildomai užsidirbti. Esą tai bus naudinga ir darbdaviams, besiskundžiantiems darbo jėgos Vengrijoje trūkumu.
Protestus inicijavę profsąjungų lyderiai tikina, kad vengrai jau dabar nepatenkinti mažais atlyginimais bei prastomis darbo sąlygomis, o naujasis įstatymas situaciją tik pablogins.
L.Kordas: „Dabar darbdaviams, ypač tarptautinėms bendrovėms, kurios nori dar mažesnių atlyginimų, suteikiama tiek daug galios. Tai labai nesąžininga.“
„Dabar darbdaviams, ypač tarptautinėms bendrovėms, kurios nori dar mažesnių atlyginimų, suteikiama tiek daug galios. Tai labai nesąžininga“, – kalbėjo Vengrijos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Laszlo Kordas.
Valdančiųjų argumentus, kad darbdaviai negalės versti dirbti viršvalandžių, L.Kordas vertina kritiškai. „Sunku tai laikyti argumentu, kai darbdaviai turi tiek svertų prieš savo darbuotojus“, – portalui npd.com sakė jis.
Įstatymo kritikai tikina, kad vyriausybė sudarė slaptą susitarimą su Vengrijos ekonomikoje itin svarbų vaidmenį vaidinančiais Vokietijos automobilių pramonės gigantais. Jie pastaruoju metu skundėsi darbo jėgos trūkumu.
„Jie priima įstatymą, kurį padiktavo vokiečių lobistai, ir kuris prieštarauja Vengrijos žmonių interesams“, – npd.com teigė opozicijos atstovas Bence'as Tordai.
Nors įstatymas labiausiai paveiks dirbančiuosius, jie nepritarimą reiškia apklausose, o ne Budapešto gatvėse.
„Vengrijoje nelabai egzistuoja pilietinio protesto kultūra. Be to, dabar gruodis – labai šalta. Įmanoma ir tai, kad žmonės dar nesupranta, kaip įstatymas juos paveiks asmeniškai“, – tokio pasyvumo priežastis 15min aiškino G.Gyori.
Vengrijoje nedarbo lygis yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje – siekia 3,6 proc., nusileidžia tik Čekijai bei Vokietijai.
Viena iš didelio užimtumo priežasčių galima įvardyti emigraciją: nemažai vengrų didesnio atlyginimo ieško tokiose Europos Sąjungos šalyse kaip Vokietija, Austrija ar Jungtinė Karalystė.
Vengrijoje vidutinis darbo užmokestis šiek tiek mažesnis nei Lietuvoje: vidutiniškai vengrai į rankas gauna 635 eurų.
Nauja grėsmė teismams
Vengrus įpykdė ne tik viršvalandžių klausimas. Trečiadienį parlamentarai priėmė įstatymą dėl „administracinių teismų“ įsteigimo: jie priims sprendimus jautriose viešojo administravimo bylose, pavyzdžiui, rinkimų ar viešųjų pirkimų.
Vengrijos Helsinkio komitetas tikina, kad šie teismai, kuriuos numatoma įsteigti iki 2020-ųjų sausio, yra „nauja grėsmė įstatymo viršenybės principui Vengrijoje“.
Kritikams nerimą kelia ir faktas, kad teismus prižiūrės V.Orbanui artimas teisingumo ministras Laslzo Trocsanyi – esą tokiu būdu teismams bus primetama visiška politinė kontrolė. Savo ruožtu L.Trocsanyi tikino, tokie teismai pavers teisinę sistemą efektyvesne.
Teismų nepriklausomybė, kuriai, pasak kritikų, Vengrijoje kyla grėsmė, yra minima neseniai paskelbtoje ES ataskaitoje dėl įstatymų viršenybės ir demokratinių vertybių Vengrijoje. Ši ataskaita leido Europos Parlamentui rugsėjį imtis precedento neturinčių teisinių procedūrų prieš Budapeštą.
G.Gyori pastarųjų dienų įvykiuose įžvelgia ir teigiamų aspektų. Esą tai pirmas kartas, kai susivienijo itin susikaldžiusi opozicija.
„Didžiausia Vengrijos politinė problema visada buvo asmeninis ir ideologinis opozicijos suskaldymas. Žmonės matydavo, kad opozicijos politikams svarbiau pulti vienas kitą, o ne nugalėti „Fidesz“. Dabar to nėra“, – 15min sakė G.Gyori. Pasak jo, pastarųjų dienų demonstracijose stebina ir protestuotojų nuoseklumas.
Vis dėlto prognozuoti, ar viršvalandžių įstatymas sumažins paramą „Fidesz“ prieš 2019-ųjų pavasarį vyksiančius parlamento rinkimus, politologas nesiryžo.
„Tai priklausys nuo to, kiek žmonių asmeniškai nukentės nuo šio įstatymo. Be to, iki gegužės bus kilę daugybė naujų klausimų, galinčių nulemti rinkimų rezultatus. Šiuo metu galiu pasakyti tik viena: tai (viršvalandžių įstatymas – red.) tikrai nepadės „Fidesz“, – tikino G.Gyori
G.Gyori: „Žvelgiant iš eilinio vengro perspektyvos, nėra priežasčių mėgti šį įstatymą. Tačiau jis nebūtinai pakenks žmonėms taip, kaip šiuo metu prognozuojama.“
„Žvelgiant iš eilinio vengro perspektyvos, nėra priežasčių mėgti šį įstatymą. Tačiau jis nebūtinai pakenks žmonėms taip, kaip šiuo metu prognozuojama“, – pridūrė jis.
Šių metų balandį vykusiuose parlamento rinkimuose „Fidesz“ sulaukė 49,27 proc. rinkėjų paramos. Partiją daugiausia palaiko vyresnio amžiaus žmonės ir mažesnių miestų bei kaimų gyventojai.
„Fidesz“ priešininkai ir tarptautinės organizacijos tikina, kad viena pagrindinių partijos populiarumo priežasčių – iš žiniasklaidos eliminuota kritika ir susidorojimas su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Be to, V.Orbano politikos centre – pabėgėlių ir migrantų klausimas. Premjeras nuolat kalba apie CEU įkūrėjo, Vengrijoje gimusio filantropo George'o Soroso planus neva islamizuoti Europą. Įtampa tarp Budapešto bei Briuselio tvyro ir dėl Vengrijos priešinimosi pabėgėlių kvotos įgyvendinimui.
G.Sorosas ir vėl virto atpirkimo ožiu – jis apkaltintas protestų organizavimu. V.Orbano administracijos vadovas pareiškė, kad protestuotojai atvirai demonstravo „antikrikščionišką neapykantą“.
