Kodėl kojos nuogos?
„Širdį draskanti nuotrauka iš Ukrainos! – tokį prierašą pridėjo vienas „Twitter“ vartotojas. – Eidami miegoti nepamirškite pasimelsti už Ukrainą. Jūs tikriausiai miegate ramiai, bet kai kurie – ne.“
Kitame socialiniame tinkle „Facebook“ prie fotografijos galima rasti tokį komentarą: „Karas Ukrainoje turi veidą.“
Socialiniuose tinkluose būta ir paaiškinimų, esą neįvardyta mergaitė verkia greta žuvusios (esą po Rusijos karių atakos) savo mamos.
Ta pati nuotrauka panaudota ir tinklalapyje „Good angel for Ukraina“, kuriame renkama parama karo purtomai šaliai.
Šio karo metu kaip niekada anksčiau internete gausu sužeistųjų ir žuvusiųjų nuotraukų. Ramiai gulinti moteris tikrai atrodo sunkiai ar mirtinai sužeista (visa jos dešinė plaštaka kruvina). Nei ji, nei mergaitė neturi tokių veido bruožų, kurie leistų suabejoti dėl jų tautybės.
Drabužiai neatrodo kuo nors išskirtiniai (pavyzdžiui, tam tikram laikui būdingo stiliaus, turintys etninių motyvų ir nurodantys tam tikrą regioną, matomą gamintojo pavadinimą). Plaukai nėra apkirpti vienu ar kitu metu buvusiu madingu stiliumi, kad būtų galima suabejoti dėl scenos įamžinimo laiko ir vietos.
Tikslios vietos ar metų laiko negalima nustatyti iš jokių aplinkos detalių (vaizdas aplink apskritai išplaukęs). Iš aprangos ir žemės akivaizdu tik tiek, kad fotografuota ne šaltuoju metų laiku (nematyti sniego, drabužiai nėra žieminiai).
Abejonių gali sukelti nebent nuogos mergaitės kojos – net jei ji turėjo skubiai palikti namus ar slėptuvę, greičiausiai būtų buvusi su pėdkelnėmis, tamprėmis ar kelnėmis.
Daug vaikų, matytų pastarųjų savaičių nuotraukose iš Ukrainos, vilkėjo ir gana storus drabužius (vadinasi, oras dar nebuvo atšilęs), tad artimieji tikriausiai būtų pasirūpinę, kad mergaitė būtų apsirengusi šilčiau.
Kadras – iš 1941 m.
Net detali nuotraukos analizė neleidžia nustatyti nei fotografavimo laiko, nei vietos, todėl vienareikšmiškai pasakyti, ar ją platinantys socialinių tinklų vartotojai teisūs sakydami, kad verkia mamos ar kitos artimos moters netekusi ukrainietė mergaitė, negalima.
Tačiau atvirkštinės nuotraukų paieškos sistemos „Google Reverse Image“ ir „TinEye“ pateikia daugiau informacijos apie šią fotografiją.
Nuotrauka padaryta ne tik ne per karą Ukrainoje, bet ir net ne šiais metais. Dar daugiau – scena yra suvaidinta.
Šis vaizdas yra iš 2010 m. Rusijos ir Baltarusijos filmo „Bresto tvirtovė“ (originalus rusiškas pavadinimas – „Брестская крепость“, angliškas pavadinimas – „Fortress of War“).
„YouTube“ galima rasti filmo anonsą. Jame maždaug ties 1 min. 30 sek. laiko žyma rodoma scena su mergaite. Jos nuotrauka įkelta ir tinklalapyje IMDb.
Aleksandro Kotto režisuotoje dramoje atkuriami realūs Antrojo pasaulinio karo įvykiai. Filme pasakojama apie Baltarusijoje esančios Bresto tvirtovės gynybą, 1941 m. birželio 22 d. naciams užpuolus Sovietų Sąjungą.
Nuotrauką su šiek tiek informacijos apie filmą galima rasti ir tinklalapyje „Wikimedia“.
Senos nuotraukos vėl išpopuliarėjo
Tai – ne vienintelis pavyzdys, kai senesnės nuotraukos ir vaizdo įrašai platinami kaip darytos karo Ukrainoje metu. Čia galima rasti bent keletą tokių pavyzdžių.
Pavyzdžiui, vasario 24-ąją Rusijai užpuolus Ukrainą internete išplito nuotrauka, kurioje matyti du vaikai, atiduodantys pagarbą šarvuočiais važiuojantiems pastarosios kariams. Ji buvo klaidingai susieta su dabartiniu karu.
Tačiau nuotrauka įvairūs tekstai iliustruojami mažiausiai nuo 2016-ųjų. Jos autorius yra fotografas Dmitro Muravskis.
Ši ir dar daugiau jo fotografo nuotraukų, pavadintų „Karo vaikai“, buvo publikuotos tinklalapyje „Gordonua“. Jomis 2016 m. kovo 22 d. savo paskyroje „Facebook“ pasidalijo Ukrainos Gynybos ministerija ir pats autorius.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
