Vengrijos žydų kilmės JAV verslininkas ir filantropas George‘as Sorosas privačia iniciatyva 1991 m. Vengrijoje įkūrė Vidurio Europos universitetą. VEU įkurtas iškart po socializmo griūties, siekiant paskatinti demokratizacijos ir atviros visuomenės plėtotės procesus Vidurio ir Rytų Europoje. Šiuo metu universitete mokosi studentai ne tik iš Vidurio ir Rytų Europos, tačiau ir iš daugybės kitų šalių.
Universitetas išsiskiria tuo, kad yra akredituotas JAV, Niujorko Valstijoje ir Vengrijoje, tačiau visą savo veiklą vykdo Vengrijoje. Praėjusią savaitę už švietimo reikalus atsakingas Vengrijos žmogiškųjų išteklių ministras Zoltanas Balogas parlamentui pristatė įstatymo projektą, kuriam įsigaliojus, VEU privalėtų atidaryti filialą Niujorko valstijoje tam, kad galėtų tęsti veiklą Vengrijoje. Įstatymo projekte taip pat numatyta panaikinti nuostatą, leidžiančią akademinio personalo nariams iš ES nepriklausančių valstybių, pavyzdžiui, Kanados, iš kurios yra kilęs dabartinis VEU rektorius, būti įdarbintiems universitete be valstybės išduoto leidimo. Šios įstatymo pataisos, arba šis lex veu, yra aiškiai nukreiptas prieš vieną universitetą – VEU, nes kitiems šiuo metu Vengrijoje veikiantiems užsienio kilmės universitetams jis neturėtų jokio poveikio.
Politiškai motyvuota kova prieš universitetą
Ką gi reiškia šis valdžios užmojis prieš mokslo laisvę, universitetų autonomiją? Panašūs procesai šiuo metu vyksta Rusijoje ir Turkijoje. Iš Rusijos šiuo metu ujamas Europos universitetas Sankt Peterburge, Turkijoje persekiojami režimui neparankūs ir nepaklusnūs akademikai ir su jais siejami universitetai. Lietuvoje turime tremtyje veikiantį baltarusišką Europos humanitarinį universitetą. Tad atakos prieš akademinę bendruomenę nėra vien tik Vengriška specifika.
Tačiau reikia pabrėžti, kad subtilių represijų, kurių Vengrijos valdžia ėmėsi prieš šį universitetą, šaknys slypi ne tariamai nelegalioje universiteto veikloje (ketvirtį amžiaus universiteto veikla niekam – nei šiai, nei kuriai nors kitai valdžiai – nekėlė klausimų), o politiniuose valdančiosios Fidesz partijos interesuose. Pradėkime nuo to, kad prieš įsiplieskiant pabėgėlių krizei Europoje ir Vengrijoje konservatyvios Fidesz vyriausybės reitingai Vengrijoje po truputį ritosi žemyn. Netikėtai kilusią pabėgėlių krizę premjero Viktoro Orbano vyriausybė sumaniai išnaudojo, siekdama atstatyti reitingus ir kilstelėti savo populiarumą visuomenėje. Gąsdinimai, kad šalį užplūs migrantai-teroristai kurį laiką veikė, tačiau migrantų srautams ilgainiui išsekus, o ekonomikai toliau stagnuojant, nebeliko, kuo būtų galima toliau gąsdinti piliečius. Nauju priešu tapo George’as Sorosas ir jo vadovaujamas Atviros visuomenės fondas.
Kodėl būtent jis? G.Soroso demonizavimas Vengrijoje niekuomet nebuvo liovęsis. Bet to, jis – tik dalis valdžios įpročio kaltinti bet kokias užsienio organizacijas siekiu „veikti vidaus politiką“: dar 2014 metais valdžia organizavo dideles akcijas prieš šalyje veikusias Norvegijos nevyriausybines organizacijas. Tačiau dabar, susiklosčius palankioms aplinkybėms, valdžia vėl nusprendė priminti žmonėms, koks klastingas ir pavojingas yra G.Sorosas.
Valdžia dėmesį į G.Soroso figūrą atkreipė dar ir dėl to, kad jo Atviros visuomenės fondas finansuoja visas pagrindines šalies nevyriausybines organizacijas, kritikuojančias dabartinį dešiniųjų režimą dėl žmogaus teisių pažeidimų ir korupcijos (Helsinkio komitetas, Transparency International padalinys Vengrijoje). G.Sorosas taip pat palaikė idėją įsileisti pabėgėlius ir elgtis su jais kaip su žmonėmis, o ne kaip su daiktais, kuriuos reikia kur nors padėti. Dėl to jis ir viskas, kas siejasi su jo remiamomis veiklomis, puikiai tiko pratęsti migrantų grėsmės naratyvą.
Ne paskutinį vaidmenį, veikiausiai, suvaidino jau liūdna regiono tradicija tapęs polinkis dėl visų įmanomų ir neįmanomų grėsmių kaltinti turtingus žydų verslininkus. Po Šaltojo karo niekur nedingęs antisemitizmas Vengrijoje ir kitose regiono šalyse jau kuris laikas yra įgavęs antrą kvėpavimą. O valdžios parodomieji „kryžiaus žygiai“ prieš klastingą Briuselio-kairiųjų-liberalų-marksistų-homoseksualų-migrantų-musulmonų ir, žinoma, žydų tariamą sąmokslą sunaikinti Vengrijos tautinę neliberalią demokratiją skatina antisemitizmo, ksenofobijos ir homofobijos atgimimą ir vešėjimą šalyje.
Pridėkime dar ir tai, kad po metų – rinkimai. Sutelkti visuomenės pozityviai atrodančiomis „gigantomaniškomis“ idėjomis nesiseka. Neseniai įsikūręs ir daugiausia liberalų jaunimą iš turtingesnių Budapešto priemiesčių vienijantis „Momentum“ judėjimas inicijavo sėkmingą Budapešto miesto referendumą, kuriame miesto gyventojų buvo klausiama, ar jie palaiko miesto siekį organizuoti 2024 metų vasaros olimpines žaidynes.
Ši zuokiška idėja paramos tarp miestiečių nesulaukė. Veikiausiai todėl, kad, kaip ir visoje šalyje, nestinga ekonominių problemų, susijusių su prastu viešojo sektoriaus paslaugų finansavimu. Tačiau siekiant visuotinės mobilizacijos, visuomet galima pasikliauti sena gera vidinio priešo grėsmės strategija. Nors daugybė Vengrijos gyventojų, ypač gyvenančių periferijoje, nežino, kas yra tas Vidurio Europos universitetas, tačiau grėsmingas turtingo ir galingo žydo įvaizdis yra atpažįstamas ir mobilizuojantis. Veikiausiai todėl Vengrijos valdžia, kalbėdama apie Vidurio Europos Universitetą, vadina jį ne oficialiu vardu (angliškai „Central European University“, arba vengriškai „Közép-Európai Egyetem“) o George’o Soroso universitetu.
Įdėmesnis skaitytojas dabar galėtų paklausti, kodėl kalba sukasi apie G.Sorosą, nors valdžia užsimojo prieš universitetą? Ir toks klausimas bus labai laiku ir vietoje. G.Sorosas yra universiteto įkūrėjas ir fundatorius, tačiau tai nėra jo universitetas. VEU veikia kaip autonomiška aukštojo mokslo įstaiga, kurioje sugyvena daug skirtingų požiūrių ir įsitikinimų, pvz., Verslo mokyklos verslininkai ir Sociologijos departamento marksistai.
Senos Fidesz veidmainiškumo tradicijos
Visi šie Fidesz vyriausybės užmojai, žinoma, nėra kas nors, ko nebūtume regėję kitose šalyse, kitais istoriniais laikotarpiais. Tačiau ši istorija yra ypač šlykšti dėl aukščiausių valdančiosios Fidesz partijos politikų veidmainystės, kuri, kalbant apie Vengrijos konservatorių partiją ir dabartinį jos pirmininką Viktorą Orbaną, turi senas tradicijas.
Fidesz susikūrė kaip liberalias ir demokratines permainas po socialistinio laikotarpio Vengrijoje palaikęs judėjimas. Tačiau 1994 metais vykusius rinkimus Vengrijoje laimėjo buvę socialistai. 1990 m. vykusių rinkimų nugalėtojai – reformistiškų pažiūrų konservatoriai – buvo visiškai sutriuškinti, o naująją valdančiąją daugumą šalyje ėmėsi formuoti socialistai ir didžiausia liberalų partija – Laisvųjų demokratų aljansas. Antroji liberali partija – Fidesz – įžvelgė progą: po konservatorių pralaimėjimo dešinėje atsirado vakuumas ir, užuot buvusi antra liberalia partija, V.Orbano vedama Fidesz nusprendė būti pirma konservatyvia partija ir oponuoti socialistų-liberalų valdžiai. Tai buvo pirmas kartas, kai Fidesz politiniu požiūriu „išvertė kailį“.
Politiškai motyvuota ataka prieš VEU yra naujausias tokio išverstaskūriškumo pavyzdys, nes tiek V.Orbanas, tiek Vengrijos vyriausybės atstovas spaudai Zoltanas Kovacsas, tiek jau minėtas žmogiškųjų išteklių ministras Z.Balogas, neskaitant dar kelių įtakingų Fidesz narių ir politikų, yra G.Soroso stipendininkai ir Vidurio Europos Universiteto alumnai.
Akademinės visuomenės solidarumas
Tačiau daugybė šio universiteto alumnų skirtingose šalyse stojo ginti savosios alma mater. Žinoma, ne taip, kaip garsiai nuskambėjęs Remigijaus Šimašiaus dūris peiliu į nugarą, užuot stengusis išlaikyti universitetą ten, kur jis yra, pasiūlant jį persikraustyti į Vilnių. Daugelis žmonių visame pasaulyje solidarizavosi su universitetu, kviesdami Vengrijos valdžią užtikrinti tolesnio nepriklausomo mokslo ir universitetų autonomijos egzistavimą šalyje.
Paramą universitetui taip pat jau išreiškė daugiau kaip 150 įvairių akademikų ir mokslinių institucijų, įskaitant 14 Nobelio premijos laureatų, tarp kurių tokie garsūs ekonomistai kaip Angusas Deatonas ar Robertas J.Shilleris. Paramą VEU išreiškė tokios organizacijos kaip Amnesty International, Freedom House, Cambridge'o, Oxfordo, Princeton'o bei Londono Goldsmiths'o universitetai, Vokietijos sociologų asociacija, Amerikos politinių mokslų asociacija.
Vidurio Europos universitetas sulaukė plataus palaikymo iš Vengrijos akademinės bendruomenės, kurią būtent labiausiai ir paliestų vieno geriausių šalies universitetų uždarymas. Vengrijos mokslų akademijos pirmininkas Laszlo Lovaszas pareiškė, kad „VEU yra svarbus mokslinis centas ir tarptautinė aukštojo mokslo įstaiga“ ir kad būtina šią įstaigą išlaikyti šalyje. Savo paramą dažnai „kairuolišku“ ir liberaliu laikomam VEU išreiškė ir dešinieji Vengrijos akademikai. Corvinus universiteto Budapešte dėstytojas Zoltánas Balázsas pareiškė: „Vengrijos konservatyviesiems dešinės pakraipos intelektualams, įskaitant ir mane patį, nereikia išspirti VEU, pasinaudojant administracinėmis-teisinėmis priemonėmis. Tai žemina.“
Besiimdama tokių siekų, Fidesz vyriausybė veikiausiai tikėjosi palaikymo iš naujosios D.Trumpo vyriausybės. Ne paslaptis, kad G.Sorosas ir jo vykdoma veikla nekelia šiltų sentimentui nei D.Trumpui, nei respublikonams. Dar vasarį savo tinklaraštyje „Hungarian spectrum“ publicistė Eva S.Balogh rašė, kad VEU bus kitas V.Orbano taikinys. Tačiau per 2016 metų vasarą vykusį G.Soroso ir V Orbano susitikimą V.Orbanas pažadėjo, kad „universiteto nelies“. Tačiau iš vėlesnių su V.Orbano aplinka siejamos istorikės Marijos Schmidt viešų pasisakymų panašu, kad būtent paskutiniųjų JAV rinkimų rezultatai padrąsino Vengrijos valdžią imtis žingsnių prieš VEU.
Tačiau naujoji tarptautinių santykių konjunktūra kol kas nepateisina Vengrijos valdančiųjų lūkesčių: JAV valstybės departamentas neseniai išplatino pareiškimą, kuriuo išreiškė savo susirūpinimą dėl planuojamų Švietimo įstatymo pataisų ir paragino Vengrijos valdžią „vengti bet kokių teisinių veiksmų, kurie galėtų kelti pavojų VEU veiklai ar nepriklausomybei“.
Valdžios žygis prieš tariamą G.Soroso agentūrų tinklą susilaukė kritikos ne tik iš opozicijos kairėje, bet ir dešinėje – iš konservatyviajai Fidesz oponuojančios radikalios, protofašistinės Jobbik partijos. Partijos lyderis Gaboras Vona, savo „Facebook“ puslapyje priminė, kad kova prieš šalyje veikiančius užsienio universitetus Vengrijai gali reikšti šūvį sau į koją.
Tokios pastabos – nėra be pagrindo. Vengrijos žiniasklaida netruko pastebėti, kad buvęs Rumunijos premjeras Victoras Ponta neseniai pasveikino planuojamus Fidesz žingsnius, siekiant apsunkinti iš užsienio finansuojamų universitetų veiklą, ir pareiškė, kad kitą savaitę Rumunijos parlamentui svarstyti pateiks panašų įstatymo projektą. Ironija slypi tame, jog Vengrija taip pat finansuoja vieno universiteto veiklą Rumunijoje – šalyje, kurioje gyvena daug vengrų kilmės piliečių ir kurie mokosi šiame universitete.
Tad blogi pavyzdžiai plinta greitai. O kol kas Vengrijos valdžia skuba ir planuotą įstatymo pataisų svarstymą atkėlė iš trečiadienio į pirmadienį. Tuo metu universiteto bendruomenė renka parašus peticijai prieš Europos Sąjungos šalyje puoselėjamas politizuoto pobūdžio atakas prieš universitetą. Sekmadienį centrines Budapešto gatves užtvindė maždaug dešimties tūkstančių protestuotojų banga. Protestuoti prieš valdžios pasikėsinimą į universitetų autonomiją ir mokslo laisvę rinkosi ne tik VEU, bet ir kitų Vengrijos universitetų bendruomenės nariai.
Per protestą Corvinus universiteto profesorius Danielis Deakas teigė, kad planuojami Švietimo įstatymo pakeitimai yra „Vengrijos valdžios ataka prieš visus Vengrijos universitetus“.
Tokioje laisvę mylinčioje ir tiek daug apie ją kalbančioje šalyje kaip Lietuva solidarumą su VEU kol kas išreiškė tik grupė VEU alumnų ir Lietuvos politologų asociacija. Didesnių solidarumo akcijų ar paraiškų iš platesnės akademinės šalies bendruomenės vis dar tenka laukti. O laiko tokioms solidarumo akcijoms lieka vis mažiau ir mažiau.
