Kai JAV įstatymų leidėjai arba teismai stengiasi pašalinti lytines mažumas diskriminuojančius įstatymus, jie dažnai remiasi Lygios apsaugos skirsniu keturioliktoje konstitucijos pataisoje, panaikinusioje vergovę.
„Kai iškart po JAV pilietinio karo (1861–1865) buvo priimtas Lygios apsaugos skirsnis, jo tikslas buvo išardyti vergijos sistemą Amerikoje, – sako Pensilvanijos universiteto teisės profesorius Tobias Wolffas, buvęs vienas B.Obamos prezidentinės kampanijos patarėjų. – Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad skirsnyje niekur neminima rasė. Ten sakoma, kad nė vienai valstijai nevalia atimti iš jokio jos jurisdikcijoje esančio žmogaus vienodos įstatymų suteikiamos apsaugos. Tai labai sąmoningas pataisos autorių sprendimas į Amerikos konstituciją įrašyti lygybės principą, kuris būtų taikytinas daug plačiau nei vien rasės pagrindu. Būtent todėl vėliau nuspręsta, kad diskriminacija dėl lyties gali prieštarauti konstitucijai.“
Kosminis greitis
JAV pirmauja pasaulyje daugelyje sričių, tačiau LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių) teisės, rodos, nėra viena iš jų.
Pirmoji lytinius santykius tarp vyrų dekriminalizavusi šalis yra Prancūzija (dar per savo Didžiąją revoliuciją), o pirmieji rimtesni homoseksualų judėjimai prasidėjo tarpukario Vokietijoje. Tuo tarpu JAV „būti gėjumi legalu nuo 2003“, juokauja amerikiečiai, primindami faktą, kad Teksaso valstijoje galiojusius sodomijos įstatymus Aukščiausiasis teismas paskelbė prieštaraujančiais Konstitucijai vos prieš devynerius metus.
Tačiau per pastaruosius dešimtmečius pokyčiai šioje srityje įvyko „kosminiu greičiu“, teigia amerikiečiai LGBT teisių gynėjai, lygindami savo pastangas su ankstesniais moterų ar juodaodžių pilietinių teisių judėjimais.
Pakeisti visuomenės nuostatas užtruko kelis dešimtmečius, o radikalūs Vašingtono politikos pokyčiai siejami su dabartine prezidento B.Obamos administracija. 2009-aisiais B.Obama pasirašė vadinamąjį Matthew Shepardo aktą, išplėtusį federalinį nusikaltimų iš neapykantos įstatymą, kuris dabar numato griežtesnes bausmes už nusikaltimus, motyvuotus aukos lytinės orientacijos arba tapatybės.
Valstybės sekretorė Hillary Clinton pernai gruodį Ženevoje pasakė kalbą, kurioje pabrėžė jog „LGBT teisės yra žmogaus teisės“ ir kad šių teisių gynimas nuo šiol bus vienas svarbiausių JAV užsienio politikos tikslų. Rugsėjį panaikinta beveik dvidešimt metų galiojusi oficiali politika, vertusi JAV kariuomenėje tarnaujančius karius slėpti netradicinę seksualinę orientaciją. Ir galų gale dramatiškiausias pastarųjų mėnesių įvykis – paties prezidento B.Obamos „atsiskleidimas“, kad jis remia vienalyčių santuokų legalizavimą.
Keičiasi tik mūsų suvokimas
„Kai H.Clinton pasako, kad LGBT teisės yra žmogaus teisės, tai šį tą pakeičia, – pabrėžia JAV valstybės sekretorės asistento pavaduotojas Danielis B.Baeras. – Nesakau, kad visus iškart įtikina, bet šį tą keičia.“
Visuotinės žmogaus teisės yra prasmingos tik tada, jei jos galioja visiems. Plečiame apibrėžimą, ką laikysime žmogumi.
D.Baeras, dirbantis JAV Valstybės departamento Demokratijos, žmogaus teisių ir darbo biure, yra vienas svarbiausių pareigūnų, atsakingų už LGBT teisių klausimo įtraukimą į Vašingtono diplomatijos darbotvarkę. „Tai visiškai naujas dalykas JAV užsienio politikoje, ko visiškai nebuvo, tarkime, prieš penkiolika metų“, – sako D.Baeras.
JAV diplomatinės tarnybos visame pasaulyje gavo nurodymą aktyviai kelti klausimą ir dirbti su užsienio šalių pilietinių visuomenių atstovais ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Be to, LGBT teisės, pasak D.Baero, turi būti viešos diplomatijos klausimas, aptariamas ne uždaruose kabinetuose, o bendraujant su kuo didesne visuomenės dalimi.
Kartu JAV Valstybės departamentas įkūrė fondą, skirtą padėti aktyvistams, kuriems dėl jų veiklos kai kuriose pasaulio šalyse kyla reali grėsmė ne tik prarasti darbą ir karjerą, bet kartais ir gyvybę.
„Visuotinės žmogaus teisės yra prasmingos tik tada, jei jos galioja visiems, – sako JAV pareigūnas. – Tai nėra nauja tiesa, ji nesikeičia. Keičiasi tik mūsų suvokimas. Plečiame apibrėžimą, ką laikysime žmogumi.“
Klausti ir sakyti galima
JAV dar visai neseniai galiojo daug kritikos sulaukusi ir tik pernai rugsėjį pagaliau į šiukšliadėžę išmesta politika „Don't Ask, Don't Tell“ (DADT, „Neklausk, nesakyk“), reglamentavusi tarnybą kariuomenėje.
1993 metais Billo Clintono administracijos priimtas potvarkis buvo šioks toks žingsnis į priekį – jis leido homoseksualiems amerikiečiams tarnauti kariuomenėje, bet tik su sąlyga, kad jie slėps savo lytinę orientaciją. Vadovybė neturėjo teisės „klausti“, kareiviai neturėjo teisės „sakyti“. Pažeidusiems susitarimą grėsė netekti tarnybos, o su ja – sveikatos draudimo ir uždirbtos pensijos.
Kodėl gi turėtų būti sunku nekalbėti apie seksualinę orientaciją tarnyboje? Kario kasdienybė nuolat svyruoja tarp nuobodžiavimo laikotarpių ir staigios įtampos, pasakoja jau 20 metų kariuomenėje tarnaujantis karininkas (žurnalistams nebuvo leista minėti jo vardo). Su stresu padeda susidoroti bičiuliavimasis su kolegomis kariais ir pokalbiai apie šeimą, namus, atostogas ir, žinoma, seksą. „O tu gali tik numykti: „Neturiu šeimos, – sako jau dvylika metų su partneriu gyvenantis, tačiau tik neseniai susituokęs karininkas (vestuvėms jiedu „pabėgo“ į Kolumbijos apygardą, kur vienalytės santuokos įteisintos nuo 2009-ųjų).
Jo kolegė iš karinio jūrų laivyno sako paaukojusi asmeninį gyvenimą, bijodama rizikuoti karjera armijoje, kur tarnavo visa jos šeima. Ji suprato, kad teks rinktis vieną arba kitą, kai išsiskyrė su mergina, o ši iš keršto pagrasino parašyti laišką jos vadovybei.
„Nusprendžiau atsisakyti gyvenimo ir visą dėmesį skirti armijai, – pasakoja karininkė. – Negaliu rizikuoti ir užmegzti santykius.“ Karjera privertė atsiriboti ir nuo šeimos. Kadangi aukštesni karininkai turi gauti leidimus dirbti su slapta informacija, prieš tai kariuomenė juos atidžiai patikrina ir pasikalba su jų artimaisiais. „Nenorėjau pastatyti savo šeimos į padėtį, kurioje jie būtų priversti meluoti“, – sakė karininkė.
Ir tada netikėtai atėjo 2011 metų rugsėjo 20 diena, kai DADT buvo panaikinta. Tai, pasak karininkų, nesukėlė jokios demoralizacijos kariuomenėje. „90–95 procentai heteroseksualių karių tą priėmė visiškai ramiai. Jiems tai tik smulkmena.“
Kultūriniai karai
Dėl DADT panaikinimo sutarė abi JAV politinės jėgos, respublikonai ir demokratai, tuo tarpu kitas šiuo metu karštai aptarinėjamas klausimas – vienalyčių santuokų įteisinimas – dalija visuomenę daugmaž partine linija. Socialiai liberalesni demokratai linkę palaikyti tai, ką jie vadina „santuokos lygybe“, o konservatyvūs respublikonai priešinasi „santuokos apibrėžimo perrašymui“.
Vienalytės santuokos pastaruoju metu tapo vienu svarbiausių „kultūrinių karų“ tarp progresyviosios ir konservatyviosios Amerikos klausimų, galinčių netgi lemti rudenį vyksiančių JAV prezidento rinkimų rezultatus. Gegužės mėnesį prezidentas B.Obama – kuris iki tol klausiamas apie savo poziciją sakydavo, kad jo nuomonė vis dar „evoliucionuoja“ – pagaliau „atsiskleidė“ esantis įsitikinęs, jog homoseksualūs amerikiečiai turi teisę tuoktis.
LGBT teisių aktyvistai JAV prezidento pareiškimą vadina istoriniu – iki šiol to nėra padaręs nė vienas pareigas einantis valstybės vadovas. Apžvalgininkai svarsto, kad iki tol B.Obama vengė vienareikšmiškai išreikšti poziciją vienalyčių santuokų klausimu, bijodamas prarasti dalies amerikiečių balsus, tačiau jį išprovokavo impulsyvusis viceprezidentas Joe Bidenas, aplenkęs B.Obamą ir parėmęs santuokų lygybę.
Po B.Obamos pasisakymo M.Romney atrodo kaip dinozauras.
Realiausias respublikonų kandidatas varžytis su B.Obama, Masačiūsetso gubernatorius Mittas Romney,beveik iškart pareiškė priešingą poziciją. 2008-aisiais B.Obamos pergalę lėmė juodaodžių amerikiečių balsai, o ši bendruomenė laikoma palyginti socialiai konservatyvia. Nacionalinės organizacijos už santuoką (National Organization for Marriage, NOM) prezidentas Brianas S.Brownas įsitikinęs, kad B.Obamos pareiškimas jam kainuos antrą kadenciją Baltuosiuose rūmuose.
Respublikonus palaikanti NOM rengia kampanijas visoje šalyje ir organizuoja referendumus valstijose, kurių teismai ar parlamentai įteisina vienalytes santuokas. „Tradicinė santuoka dar nepralaimėjo nė vieno referendumo“, – sako B.Brownas, atkreipdamas dėmesį, kad B.Obamai labiausiai reikia balsų iš tų valstijų, kuriose vienalytės santuokos buvo atmestos visuotiniais balsavimais.
Artimiausias referendumas dėl vienalyčių santuokų numatytas lapkričio mėnesį Merilendo valstijoje, kurios Generalinė Asamblėja įstatymą priėmė šiemet vasarį. „Tikimės, kad Merilendas taps pirmąją valstija, kurioje vienos lyties santuokos praeis balsavimą“, – įsitikinęs asamblėjos narys ir vienas įstatymo iniciatorių Keifferis J.Mitchellas.
Teisės profesorius T.Wolffas mano, kad B.Obamos „atsiskleidimas“ kaip tik palenks amerikiečius į jo pusę: „Tai rodo jo tvirtumą ir tikėjimą savo įsitikinimais bei vertybėmis, kuriuos yra pasirengęs ginti.“ Tai, pasak buvusio B.Obamos kampanijos patarėjo, patraukia net tuos rinkėjus, kurie šiuo konkrečiu klausimu turi kitokią nuomonę. Jam pritaria laikraščio „The Washington Blade“ redaktorius Kevinas Naffas: „Po B.Obamos pasisakymo M.Romney atrodo kaip dinozauras.“
Vienalytes santuokas JAV yra įteisinusios šešios valstijos ir Kolumbijos Apygarda. Vis dėlto jos nėra pripažįstamos federaliniu lygmeniu. Santuokos JAV reglamentuojamos valstijų lygmeniu, tuo tarpu federalinis įstatymas – Santuokos gynimo aktas – įtvirtina, kad federalinė valdžia pripažįsta tik skirtingos lyties porų santuokas. Vis dėlto tikimasi, kad šis įstatymas netrukus pasieks Aukščiausiąjį teismą, kur bus svarstomas jo konstitucingumas.
Teisės ir pareigos
Šiek tiek daugiau JAV valstijų yra įteisinusios civilines partnerystes, kurios tos pačios lyties partneriams suteikia dalį sutuoktinių teisių ir lengvatų. Kodėl to negana? „Tai tas pats „atskiri, bet lygūs“ atvejis (teisinė doktrina, kuria buvo grindžiama rasinė segregacija JAV), – sako Merilendo delegatas, juodaodis ir laimingai santuokoje su moterimi gyvenantis K.Mitchellas. – Tai tas pats, kaip šeštajame dešimtmetyje pasakyti juodaodžiui: tu gali užeiti į šį restoraną, bet gali atsisėsti tik toje pusėje.“
Jeffas Krehely iš Vašingtone veikiančio Amerikos progreso centro pritaria: „Kodėl vienalytės santuokos svarbu? Aš susituokęs jau šešerius metus, todėl man dabar jau sunku atsakyti į tokį elementarų klausimą, kodėl aš noriu tuoktis. Manau, tai sąžiningumo klausimas. Santuoka šioje šalyje yra tokia žinoma ir gerai suvokta institucija, kad kai pasakai, kad esi vedęs, visi supranta, ką turi galvoje. Tai ne tas pats, kaip pasakyti, kad esi „šeimyniškai susipartneriavęs“ arba „civiliai sujungtas“. Žodžiai svarbūs. Visos šeimos turėtų būti traktuojamos vienodai.“
Diskusijose apie lygias teises neretai iškyla klausimas – o kaipgi pareigos? „LGBT žmonių pareigos tokios pačios kaip ir visų kitų – laikytis įstatymų, mokėti mokesčius, sąžiningai elgtis su kitais žmonėmis, – sako J.Krehely. – Nemanau, kad prašant lygių teisių ir lygių (susituokusioms poroms taikomų) lengvatų, iš LGBT žmonių turėtų būti reikalaujama papildomų įsipareigojimų. Mes ir taip vykdome visas pareigas.“
