AfD į rinkimus, po kurių ši radikali jėga turėtų pirmą kartą patekti į Vokietijos parlamentą – Bundestagą, vedantis A.Gaulandas, kaip manoma, taip kreipėsi į šalyje augančią nacionalistinių pažiūrų rinkėjų grupę.
Nuomonių apklausos rodo, kad prieš imigraciją ir globalizaciją nusistačiusi AfD rugsėjo 24-ąją gali surinkti iki 12 proc. balsų ir tapti trečiąja pagal dydį partija Bundestage po Angelos Merkel krikščionių demokratų ir Martino Schulzo vadovaujamų socialdemokratų.
„Jei prancūzai pagrįstai didžiuojasi savo imperatoriumi, o britai – (admirolu Horatio, – red.) Nelsonu ir Winstonu Churchilliu, mes turime teisę didžiuotis Vokietijos karių pasiekimais per du pasaulinius karus“, – teigė A.Gaulandas.
76 metų politikas tokiais žodžiais į AfD šalininkus kreipėsi dar rugsėjo 2-ąją, o kalba tik vėliau pasirodė portale „YouTube“.
„Pasižvalgęs po Europą matau, kad nė viena kita tauta su praeities klaidomis nesusidorojo taip ryžtingai, kaip vokiečiai“, – pridūrė A.Gaulandas.
Vokietiją 1933–1945 metais valdė naciai, kurie inicijavo Holokaustą – 6 mln. Europos žydų žudynes.
„Žmonėms daugiau nebereikia smerkti mūsų už tuos 12 metų. Tas laikotarpis nebesisieja su mūsų šiandiene tapatybe“, – tvirtino vienas AfD lyderių.
A.Gaulandas pateikė ir konkrečių pavyzdžių, kuriais reikėtų didžiuotis. Tarp jų – 1916 metais užviręs Verdeno mūšis, kuris buvo ilgiausias ir daugiausia aukų pareikalavęs Pirmojo pasaulinio karo mūšis.
Taip pat – garsusis „Dykumų lapinas“, Vokietijos kariuomenės feldmaršalas Erwinas Rommelis, nesėkmingai pasibaigusį pasikėsinimą nužudyti Adolfą Hitlerį 1944 metais organizavęs Clausas von Stauffenbergas.
A.Gaulandas mano, kad Vokietijai „reikia atsikovoti“ šalies istoriją. Vis dėlto pareiškimas prieštaringas, o panašių AfD atstovų pasisakymų būta ir anksčiau.
Šių metų sausį AfD vadovas Tiuringijos žemėje Björnas Höcke sukėlė pasipiktinimo audrą, kai paminklą Holokausto aukoms Berlyne pavadino „paminklu gėdai“ ir pareikalavo „180 laipsnių“ kitaip kalbėti apie nacių nusikaltimus.
