Nors apie galimus panašius protestus kalbama jau kuris laikas, Christopheris Suprunas tapo pirmuoju rinkiku, viešai paskelbusiu, kad jis planuoja neparemti D.Trumpo per rinkikų kolegijos balsavimą už pusantros savaitės.
Ch.Suprunas neslepia norintis užblokuoti išrinktajam prezidentui kelią į Baltuosius rūmus ir balsuos už respublikoną, kuris, jo manymu, labiau tinka eiti JAV lyderio pareigas. Pavyzdžiui, už Ohajo valstijos gubernatorių Johną Kasichą.
Rinkikas tikina, kad pagal rinkikų kolegijos sistemą jis turi konstitucinę pareigą balsuoti pagal sąžinę – ne tik pagal partinį bilietą. O Ch.Supruno sąžinė jam esą teigia, kad D.Trumpas netinka Baltiesiems rūmams.
Jis savo rašinyje „The New York Times“ cituoja istorinius Federalistų dokumentus, kuriuose buvo nusakyti rinkikų kolegijos veikimo principai.
Į Pentagoną per 2001 metų rugsėjo 11-osios atakas skubėjęs Ch.Suprunas, kuris tuo metu dirbo ugniagesiu, teigė, kad kiekvienas rinkikas turi apsispręsti dėl kandidato asmeniškai.
„Reikia įvertinti, ar kandidatai yra pasirengę, ar neužsiima demagogija, ar nėra priklausomi nuo įtakos užsienyje. D.Trumpas ragino smurtauti prieš protestuotojus per jo kampanijos renginius. Jis kalba apie atpildą savo kritikams.
Aš partijai nieko neskolingas. Bet noriu, kad mano vaikai gyventų šalyje, kuria gali pasitikėti“, – rašė Ch.Suprunas.
Jo apsisprendimas žymi pirmąjį kartą, kai respublikonas tampa vadinamuoju „netikinčiu rinkiku“. Demokratų pusėje tokių rinkikų yra septyni – jie žada apskritai susilaikyti nuo balsavimo už H.Clinton, o taip esą protestuos prieš D.Trumpo pergalę.
Pagal JAV rinkimų sistemą, kuria, beje, daug kas nepatenkintas, Amerikos prezidentą tiesiogiai renka ne piliečiai, o kiekvienai šalies valstijai atstovaujantys 538 rinkikai.
Paprastai tikimasi, kad kiekvienoje valstijoje į kolegiją siunčiami rinkikai balsuos už kandidatą, kurį parėmė daugiausia rinkėjų.
Paprastai tikimasi, kad kiekvienoje valstijoje į kolegiją siunčiami rinkikai balsuos už kandidatą, kurį parėmė daugiausia rinkėjų. Pavyzdžiui, beveik neabejota, kad Teksase, kuriam priklauso 38 rinkikų balsai, visi rinkikai balsuos už čia nugalėjusį D.Trumpą.
Tačiau jau anksčiau vienas Teksaso rinkikų – Artas Sisnerosas – pasitraukė iš valstijos rinkikų delegacijos, teigdamas kad D.Trumpo kandidatūrą kertasi su jo religiniais ir moraliniais principais.
Tuo tarpu Ch.Suprunas žada žengti dar toliau. Jis gruodžio 19-ąją pasirodys balsavime ir atiduos balsą prieš D.Trumpą.
„Manau, kad rinkikai turėtų susivienyti aplink alternatyvų respublikonų kandidatą – garbingą ir patyrusį vyrą ar moterį, pavyzdžiui, Ohajo gubernatorių Johną Kasichą“, – rašė teksasietis.
Apie galimybę, kad keli, keliolika ar net keliasdešimt iš 538 rinkikų gali imtis iniciatyvos ir vieni patys nulemti rinkimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 127 milijonai amerikiečių, kalbama vis garsiau.
Vienų teigimu, tokie rinkikai elgtųsi visiškai nedemokratiškai, tačiau kiti pastebi, kad rinkikų maištas tik dar aiškiau parodytų, kad rinkikų kolegijos sistema yra nedemokratiška savaime. Ir per šiuos rinkimus 2,7 mln. daugiau amerikiečių balsavo už H.Clinton nei už D.Trumpą, tačiau pagal rinkikų balsus nugalėjo pastarasis.
Kita vertus, šįmetis rinkikų sukilimas tikrai nepakeis rinkimų baigties – D.Trumpas paprasčiausiai nugalėjo per didele persvara. Jis užsitikrino 306, o H.Clinton – tik 232 rinkikų balsus.
