Vengrų portalas „Budapest Beacons“ rašo, kad labiausiai rinkimų rezultatus paveiks 2010–2014 m. „Fidesz“ įgyvendintos rinkimų sistemos reformos. Jomis parlamentarų skaičius buvo sumažintas nuo 386 iki 199, iš 176 rinkimų apygardų liko tik 106.
Kritikai tikina, kad rinkimų kraštovaizdis buvo perbraižytas „Fidesz“ naudai – panaikintos tradiciškai kairiuosius palaikančios apygardos.
Tuo pat metu buvo įvesta „Pirmasis prie finišo“ (angl. „First past the post“) sistema – neberengiamas antrasis turas, į parlamentą keliauja daugiausia balsų gavęs kandidatas.
Į antrąjį turą patekęs kandidatas paprastai sulaukdavo kitus opozicijos kandidatus palaikančių rinkėjų balsų ir turėjo šiokią tokią galimybę įveikti valdančios partijos atstovą. Vis dėlto dabar „Fidesz“ nepritariantys balsai pasiskirstys tarp keleto opozicijos kandidatų.
G.Gyoris: „2010 m., dar egzistuojant senajai rinkimų sistemai, „Fidesz“ gavo 53 proc. balsų ir 68 proc. vietų parlamente. 2014 m., jau pasikeitus sistemai, už partiją balsavo 44 proc. rinkėjų, tačiau ji parlamente išlaikė tokią pat daugumą.“
Nepriklausomas vengrų analitikas Gaboras Gyoris taip pat mano, kad šiuose parlamento rinkimuose, kaip ir 2014 m., sistemos pokyčiai bus itin naudingi valdančiajai partijai.
„2010 m., dar egzistuojant senajai rinkimų sistemai, „Fidesz“ gavo 53 proc. balsų ir 68 proc. vietų parlamente. 2014 m., jau pasikeitus sistemai, už partiją balsavo 44 proc. rinkėjų, tačiau ji parlamente išlaikė tokią pat daugumą.
Šios reformos buvo įgyvendintos, kad „Fidesz“ išliktų valdžioje net ir prarasdama visuomenės paramą“, – 15min teigė G.Gyoris.
Susivienijusi opozicija – išsigelbėjimas?
Kovo pabaigoje Hodmezėvašarhėjaus mieste, visada laikytame „Fidesz“ tvirtove, vykę mero rinkimai nustebino ir politologus, ir valdančiosios partijos narius.
Čia nepriklausomas kandidatas Peteris Marky-Zay, surinkęs 57,5 proc. balsų, nugalėjo „Fidesz“ atstovą Zoltaną Hegedusą. Pastaruoju pasitikėjimą išreiškė 41,5 proc. rinkėjų.
Nepriklausomas portalas index.hu rašė, kad tokie rezultatai turėtų paskatinti opozicijos partijas susivienyti kovoje su valdančiąja „Fidesz“. Panašiai kalbėjo ir rinkimuose nugalėjęs P.Marky-Zay.
„Pergalės Hodmezėvašarhėjuje moralas – jei su „Fidesz“ varžosi vienas kandidatas, nugalėti įmanoma. Tačiau jei opozicija yra susiskaldžiusi ir nėra vilties, žmonės nė nesistengs balsuoti“, – P.Marky-Zay sakė „The New York Times“.
P.Marky-Zay: „Pergalės Hodmezėvašarhėjuje moralas – jei su „Fidesz“ varžosi vienas kandidatas, nugalėti įmanoma. Tačiau jei opozicija yra susiskaldžiusi ir nėra vilties, žmonės nė nesistengs balsuoti.“
Anot G.Gyorio, rinkimų Hodmezėvašarhėjuje rezultatai – išskirtinis atvejis, kadangi su „Fidesz“ atstovu varžėsi nepriklausomas kandidatas.
„Visos opozicinės partijos – nuo kairiųjų iki dešiniųjų – sugebėjo susivienyti ir paremti nepriklausomą kandidatą. Tai padaryti buvo pakankamai lengva, kadangi kandidatas nebuvo susijęs su jokia partija. Dauguma kandidatų, siekiančių patekti į parlamentą, priklauso kokiam nors politiniam judėjimui“, – 15min sakė G.Gyoris.
Politologo teigimu, opozicijos susiskaldymas – natūralus reiškinys, esą visuomenė yra susiskaldžiusi į daugybę ideologinių grupių, turinčių skirtingus interesus.
Pilietinės organizacijos „Common Country“ atliktoje analizėje teigiama, kad susivienijusi opozicija parlamente galėtų sudaryti daugumą.
Vis dėlto panašu, kad nekoordinuota opozicija leis „Fidesz“ gauti du trečdalius parlamento vietų surinkus mažiau nei du trečdalius balsų.
„Žmonės iš tiesų nori atsikratyti „Fidesz“. Tačiau problema slypi tame, kad nėra stiprios opozicinės partijos“, – teigė „Common Country“ vadovas Martonas Gulyasas.
Subtilūs opozicijos slopinimo būdai
G.Gyorio teigimu, „Fidesz“ palankios rinkimų sistemos reformos – tik viena iš keleto priemonių susilpninti opoziciją. Pavyzdžiui, buvo sutrumpintas agitacijos laikotarpis, dėl formalių ir neformalių priežasčių partijoms sunkiau iškabinti agitacinius plakatus.
G.Gyoris: „Tačiau svarbiausia yra tai, kad didžioji dalis lauko reklamos stendų priklauso privačioms kompanijoms, kurių savininkai – vyriausybei artimi verslininkai. Jie dažnai neparduoda vietos (lauko reklamos stenduose – red.) opozicinėms partijoms.“
„Vyriausybė griežtai apribojo galimybę kabinti plakatus ne agitaciniu laikotarpiu, savivaldybės, kontroliuojamos valdančiosios partijos, turi teisę riboti plakatų kabinimo vietas
Tačiau svarbiausia yra tai, kad didžioji dalis lauko reklamos stendų priklauso privačioms kompanijoms, kurių savininkai – vyriausybei artimi verslininkai. Jie dažnai neparduoda vietos (lauko reklamos stenduose – red.) opozicinėms partijoms“, – 15min sakė G.Gyoris.
Vis dėlto reklaminiuose stenduose matyti ne tik V.Orbano ir kitų „Fidesz“ narių veidai.
Nepriklausomas tiriamosios žurnalistikos portalas atlatszo.hu atskleidė, kad vyriausybė nuo 2017 m. gruodžio iki 2018 m. sausio šešioms skirtingoms reklaminėms kampanijoms išleido 13,5 mln. eurų.
Pati brangiausia, nukreipta prieš vengrų-amerikiečių kilmės milijardierių ir filantropą George'ą Sorosą, atsiėjo net 8,1 mln. mokesčių mokėtojų eurų.
Jam priskiriama atsakomybė už visas Vengrijai neva kylančias grėsmes – vakarietiškas vertybes ir migrantus.
2017-ųjų pabaigoje vyriausybė kiekvienam Vengrijos namų ūkiui išsiuntė klausimyną, kuriame teigiama, esą filantropas vykdo „Soroso planą“ – bando priversti Vengriją priimti tūkstančius imigrantų, sugriauti pasienyje pastatytas tvoras ir „sumenkinti Europos šalių kalbų ir kultūrų svarbą“.
15min jau rašė, kad orbaniška propaganda skleidžiama ir mokykliniuose vadovėliuose. Naujausio aštuntokų istorijos vadovėlio 155-ajame puslapyje rašoma, esą V.Orbanas mano, kad pabėgėliai kelia grėsmę Vengrijai.
„Skirtingoms kultūroms kartu egzistuoti gali būti sudėtinga“, – teigiama jame.
„Budapest Beacon“ skelbia, kad V.Orbano vyriausybės propaganda – itin paveiki: mokyklose vaikai vieni kitus erzina vadindami „migrantais“ ir tiki, jog G.Sorosas – tikras velnias.
Migrantai prieš skurdą?
Anot G.Gyorio, Vengrijoje problemų netrūksta. Pavyzdžiui, šalies ekonomika, palyginti su kitomis Rytų Europos valstybėmis, auga gana lėtai – 3 proc. per metus.
G.Gyoris: „Imigracija yra tas klausimas, kuris sustiprins Orbaną. Ir jis tuo klausimu naudojasi labai išmaniai.“
Vis dėlto labiausiai rinkėjus veikia imigrantų baimės klausimas. „Imigracija yra tas klausimas, kuris sustiprins Orbaną. Ir jis tuo klausimu naudojasi labai išmaniai“, – 15min sakė politologas.
„Opozicija bando kalbėti apie korupciją, pastarosiomis savaitėmis išgirdome apie daugybę korupcijos skandalų. Opozicinės partijos taip pat bando kalbėti apie problemas Vengrijos sveikatos apsaugos sistemoje.
Vyriausybė jai neskiria pakankamai pinigų, daugybė ligoninių – labai prastos būklės. Labai daug gydytojų palieka šalį dėl pernelyg mažų atlyginimų ir nuolatinio persidirbimo“, – sakė G.Gyoris.
Politologu teigimu, Vengrijos vyriausybė apleido ir švietimo sistemą, šalyje auga skurdas, o mokesčių reformos tik dar labiau didina pajamų nelygybę.
2017-ųjų pabaigoje paskelbtais statistikos duomenimis, 14,9 proc. vengrų gyvena žemiau skurdo ribos.
„Visos šios problemos, apie kurias kalba opozicija – tikros, tačiau jos nesulaukia tokio rinkėjų susidomėjimo kaip imigracija“, – mano G.Gyoris.
Dėl nenoro įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) nustatytų pabėgėlių kvotų, Europos Komisija (EK) prieš Vengriją, Lenkiją ir Čekiją ėmėsi teisinių veiksmų.
Šviesios ateities nesitiki
Naujausių apklausų duomenimis, sekmadienį už „Fidesz“ balsus atiduoti ketina beveik 50 proc. rinkėjų. Vengrijos socialistų partijai prognozuojama 12,4 proc. balsų, ultranacionalistams „Jobbik“ – 17,6 proc.
Praeituose rinkimuose surinkusiai 20 proc. balsų, „Jobbik“ greičiausiai nepavyks įgyvendinti savo misijos išplėsti įtaką. Panašu, kad dėl to kalti bandymai tapti nuosaikesne politine jėga.
„Partija šiuo metu yra labai susiskaldžiusi, kadangi jos branduolį vis dar sudaro kraštutiniai dešinieji. Tiesa, kai kurie jų paliko partiją, o visuomenės veikėjai, anksčiau palaikę „Jobbik“, dabar reiškia paramą „Fidesz“. Jie mano, kad „Jobbik“ tapo pernelyg centristine partija“, – teigė G.Gyoris.
„Kraštutinių dešiniųjų partijos negali lengvai paversti centristų partija“, – pridūrė jis.
Visgi nepanašu, kad praeityje ES vėliavas deginę „Jobbik“ virsta nuosaikesne jėga: jos lyderis Gaboras Vona neseniai pareiškė norintis „į galvą šauti“ buvusiam premjerui Ferencui Gyurcsany.
G.Gyoris teigia nesitikintis, kad rinkimuose nugalėjęs V.Orbanas Vengriją nukreips demokratijos keliu.
„Fidesz“ – labai centralizuota partija, kuri darys viską, ką lieps Orbanas. O jis mėgsta daryti dalykus, kurių niekas negalėjo tikėtis. Vis dėlto per pastaruosius aštuonerius metus „Fidesz“ nepadarė nieko, kas galėtų paversti Vengriją kiek labiau demokratiška šalimi.
G.Gyoris: „Fidesz“ – labai centralizuota partija, kuri darys viską, ką lieps Orbanas. O jis mėgsta daryti dalykus, kurių niekas negalėjo tikėtis. Vis dėlto per pastaruosius aštuonerius metus „Fidesz“ nepadarė nieko, kas galėtų paverstų Vengriją kiek labiau demokratiška šalimi.“
Vieninteliai klausimai yra šie: kaip toli „Fidesz“ nueis griaudama demokratiją? Ar jie turi konkretų tikslą, ar tiesiog veikia atsižvelgdami į aplinkybes?“ – 15min teigė politologas.
G.Gyoris spėja, kad „Fidesz“ su V.Orbanu priešaky ir toliau silpnins demokratiją, kadangi jie politiką suvokia kaip ginklą.
„Jie politiką suvokia kaip ginklą, jiems tai – išgyvenimo klausimas. Panašu, kad jie mano, jog opozicija siekia juos sunaikinti. Ir greičiausiai jie patys tiki, kad turi sunaikinti opoziciją. Žinoma, ne visiškai – jiems reikia šiokios tokios opozicijos, tačiau ji turi būti politiškai impotentiška.
Nėra jokios priežasties manyti, kad „Fidesz“ judės demokratijos link. Tačiau labai džiaugčiausi, jei jie mane nustebintų“, – sakė politologas.
