Naujausių apklausų duomenimis, išankstiniuose prezidento rinkimuose už R.T.Erdoganą balsuotų apie 45 proc. Turkijos elektorato. Vis dėlto realybėje šie skaičiai gali būti gerokai žemesni.
Nuomonės tyrimų instituto „SONAR“ savininkas Hakanas Bayrakcis Dw.com teigė, kad valdantieji sukūrė baimės atmosferą, todėl beveik 10 proc. rinkėjų galimai nuslėpė, kurį kandidatą iš tikrųjų palaiko.
Po 2017-ųjų balandį įgyvendintų konstitucinių reformų turkai ateinančiuose rinkimuose atiduos po du balsus. Vienu nuspręs, ką nori matyti prezidento poste, kitu – kokios partijos turėtų gauti vietų parlamente.
R.T.Erdoganas per 16 metų dar nėra pralaimėjęs rinkimų, todėl sekmadienio balsavimas greičiausiai bus sunkiausias jo politinėje karjeroje. Prezidento konservatyvi „Teisingumo ir plėtros“ partija (AKP), formavusi Turkijos politiką nuo pirmosios pergalės 2002-aisiais, taip pat ruošiasi rimtam iššūkiui.
Kodėl dabar?
Rinkimai buvo numatyti 2019-ųjų lapkritį, tačiau R.T.Erdoganas balandį paskelbė apie išankstinį balsavimą. Tuomet prezidentas tikino, kad Turkijai reikia „įveikti neužtikrintumą“, kai regione laikai – sudėtingi, pavyzdžiui, vyksta karinės operacijos Sirijoje ir Irake.
Anot „The Guardian“, kritikai tikina, kad rinkimai organizuojami dėl Turkiją apėmusių ekonominių sunkumų: vadinasi, prezidentas tokiu būdu norėjo užbėgti už akių jo silpstančiam populiarumui.
Pasak kritikų, R.T.Erdoganas taip pat tikisi pasinaudoti nacionalistiniais sentimentais, kuriuos sukėlė karinė pergalė Sirijoje: Turkijos remiami sukilėliai netoli jos sienų esančiame Afrino regione įveikė kurdų kovotojus.
Kas kelia nerimą turkams?
Didžiausias pastaruosius 16 metų Turkiją valdžiusio R.T.Erdogano nuopelnas – ekonomikos atgaivinimas. Jo valdymo laikotarpiu vidutinės metinės pajamos pakilo nuo 3 020 eurų iki maždaug 8 515 eurų.
Be to, visoje šalyje vyko statybų bumas.
Dw.com rašo, kad šiandien Turkijos ekonominė būklė nėra labai gera. Po nesėkmingo bandymo įvykdyti perversmą 2016-ųjų liepą ir po jo paskelbtos nepaprastosios padėties Turkijos lira nuvertėjo daugiau nei 30 proc., smarkiai sumažėjo investicijos. Be to, tarptautinių rinkų pasitikėjimas Turkijos ekonomika nyksta.
O.Sencaras: „Pirmą kartą per 16 metų Erdoganas nėra sėkmingas. Jis nebegali reguliuoti ekonomikos. Taip pat auga problemos švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.“
„Pirmą kartą per 16 metų Erdoganas nėra sėkmingas. Jis nebegali reguliuoti ekonomikos. Taip pat auga problemos švietimo ir sveikatos apsaugos srityse“, – teigė Nuomonės tyrimų instituto „Metropoll“ savininkas Ozeras Sencaras.
Anot analitiko, žmonės jau pradeda jausti ekonominės krizės padarinius, todėl R.T.Erdogano rinkimų kampanijos renginiai sutinkami ne taip entuziastingai.
Kas varžosi dėl prezidento posto?
„The Guardian“ rašo, kad rinkimuose dalyvaujantis R.T.Erdoganas išlieka populiariausiu politiniu lyderiu Turkijoje – naujausių apklausų duomenimis, už jį ketina balsuoti 45,8 proc. rinkėjų.
Vis dėlto keletas jo oponentų kol kas vykdė netikėtai sėkmingas rinkimų kampanijas. Panašu, kad greičiausiai prireiks antro rinkimų turo.
Dabartiniam prezidentui iššūkį metą Muharremas Ince – charizmatiškas fizikos mokytojas, kurį iškėlė pagrindinė opozicijos grupė „Liaudies respublikonų partija“ (CHP). Apklausos jam prognozuoja 28,9 proc. balsų.
Nuo jos šiek tiek atsilieka Meral Aksener, praminta „vilke“. Ji – naujos nacionalistų partijos „Iyi“ lyderė, populiari tarp jaunų ir dirbančiųjų klasei priklausančių turkų. Vis dėlto iki pergalės jai reikėtų gerokai padirbėti – naujausios apklausos M.Aksener prognozuoja vos 13,1 proc.
Rinkimuose varžosi „Islamistinės palaimos“ partijos lyderis Temelas Karamollaoglu, kuriam žadama apie 1,8 proc. balsų. Jis – pagrindinis R.T.Erdogano kritikas, nors judviejų partijos turi bendras ideologines šaknis.
Charizmatiškasis Selahattinas Demirtas, kažkada vadintas „kurdų Obama“, kampaniją vykdo iš už kalėjimo grotų. Čia jis laukia teismo – politikui pateikti kaltinimai terorizmu.
S.Demirtas vadovauja į kurdų reikalus orientuotai „Liaudies demokratinei partijai“. Naujausių apklausų duomenimis, už jį balsus atiduotų apie 10,2 proc. elektorato.
Kas vyksta parlamente?
Dėl parlamento kontrolės varžosi dvi pagrindinės koalicijos. Pirmajai priklauso valdančioji R.T.Erdogano „Teisingumo ir plėtros“ partija (AKP) ir nacionalistai.
Antrąja koaliciją sudaro pasaulietinių pažiūrų „Liaudies respublikonų partija“ (CHP), nacionalistai iš „Iyi“ partijos ir „Islamistinės palaimos“ partija.
Nors paprastai politinėje sistemoje pasaulietinių pažiūrų politikai ir islamistai varžosi tarpusavyje, šių rinkimų svarba privertė buvusius priešus susivienyti siekiant nuversti R.T.Erdoganą ir jo partiją.
Kurdų „Liaudies demokratinei partija“ dalyvauja rinkimuose, tačiau nepriklauso jokiai koalicijai.
Remiantis Turkijos konstitucija, vietų parlamente gauna tik tos partijos, kurios surenka bent 10 proc. balsų. Šis didžiosioms partijoms palankus įstatymas neseniai buvo papildytas pataisa – leista formuoti priešrinkiminius aljansus. Taip tokioms mažesnėms partijoms kaip „Islamistinės palaimos“ atsiranda galimybė laimėti vietų parlamente.
Kas nugalės?
Pasak „The Guardian“, R.T.Erdoganas, paskelbdamas išankstinius rinkimus, tikėjosi pričiupti oponentus nepasiruošusius. Vis dėlto jo kampanijos renginiai buvo gana blankūs, prezidento populiarumą smukdo lėtėjanti ekonomika.
Vis dėlto R.T.Erdoganas – populiariausias Turkijos politikas, greičiausiai išplėšiantis pergalę. Tiesa, apklausos Turkijoje – itin nepatikimos, tačiau kol kas panašu, kad pirmajame ture nugalės būtent dabartinis šalies lyderis.
Tačiau R.T.Erdoganas išlieka populiariausias Turkijos politikas, greičiausiai išplėšiantis pergalę.
Tiesa, apklausos Turkijoje – itin nepatikimos, tačiau kol kas panašu, kad pirmajame ture nugalės būtent dabartinis šalies lyderis.
Antrajame ture R.T.Erdoganas, surėmęs ietis su M.Ince arba M.Aksener, greičiausiai vis tiek nugalės, tačiau ne itin dideliu balsų skirtumu.
Parlamento rinkimų rezultatai priklausys nuo to, ar opozicija sugebės pritraukti konservatorių, nacionalistų ir kurdų balsus.
„Jei AKP praras daugumą parlamente, Erdogano laukia sunkūs laikai“, – dw.com sakė analitikas Gulfemas Saydanas Sanveras ir pridūrė, kad dėl nepaprastosios padėties jis galėjo lengvai leisti įstatymus be parlamento pritarimo.
„Jei AKP nebeturės daugumos parlamente, Erdoganas praras dalį dabartinės galios, net jei ir bus perrinktas (prezidentu – red.). Jis nebebus efektyvus prezidentas, turės pripažinti parlamento viršenybę“, – sakė G.S.Sanveras.
