Virtualiame Vienos planetos aukščiausiojo lygio susitikime („One Planet Summit“), kurį organizavo Prancūzija bendradarbiaudama su JT ir Pasaulio banku, daugiau kaip 50 valstybių parėmė planą pasiekti, kad saugomos teritorijos užimtų 30 proc. planetos sausumos ir vandenynų.
Inciatyva „30-30“ galėtų tapti kertiniu akmeniu susitikimui dėl bioįvairovės Kunminge Kinijoje, kuris pernai buvo atidėtas dėl koronaviruso pandemijos. Nors Pekinas naujos datos dar nepaskelbė, su organizavimu susiję šaltiniai sako, kad susitikimas tikriausiai įvyks spalio pradžioje.
„Iki šiol naikiname savo planetą, piktnaudžiaujame ja, tarsi turėtume atsarginę“, – vaizdo ryšiu iš Niujorko Paryžiaus susitikimui sakė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas.
Nuodijame orą, žemę ir vandenį, verčiame į savo vandenynus plastiką. O dabar gamta smogia atgal.
„Nuodijame orą, žemę ir vandenį, verčiame į savo vandenynus plastiką. O dabar gamta smogia atgal“, – sakė jis ir kaip pavyzdį paminėjo COVID-19 krizę.
Kol kas pastangos globaliu mastu atkurti gamtą įspūdingai žlunga.
Planetoje tik šeštą kartą per pusę milijardo metų vyksta masinis rūšių nykimas, mano dauguma mokslininkų. Tokio reiškinio metu rūšys nyksta nuo 100 iki 1 000 kartų sparčiau nei normaliais laikotarpiais.
Svarbioje JT 2019 metų ataskaitoje įspėjama, kad grėsmė yra iškilusi milijonui rūšių – maždaug aštuntadaliui visų rūšių – pirmiausia dėl buveinių nykimo ir vis augančio žmonijos apetito.
Klimato kaitos poveikis tik neseniai tapo akivaizdus.
Kas šešias sekundes iškertamas ar išdeginamas maždaug futbolo aikštės dydžio senų atogrąžų miškų plotas.
Virtinė bioįvairovės tikslų, kuriuos prieš dešimtmetį išsikėlė pasaulio valstybės, nebuvo pasiekti, pažymėjo A.Guterresas.
Pavojus iškilęs švariam orui, geriamajam vandeniui ir sveikoms ekosistemoms, nuo kurių priklauso mūsų rūšies – ir daugumos kitų rūšių – išlikimas.
