Pagaliau konservatoriai!
VR suvažiavimas, galima sakyti, tapo neeiliniu įvykiu moderniojoje Rusijos istorijoje – 10 metų šalį valdžiusi prezidentinė partija pagaliau priėmė savo programą ir paskelbė, kokiai politikos krypčiai ji vis dėlto atstovauja. Jei kas nors stebisi – neverta. Iki šiol užteko ir to, kad partija palaiko Vladimirą Putiną. Štai ir visa programa. Bet „jedinorosais“ liaudyje vadinami valdantieji nusprendė galiausiai žengti šį simbolinį žingsnį ir tapti „tikra“ partija.
Dar šauniau buvo tai, kad tiek laiko tik neaiškiai mykę apie savo (lyg ir) centristines pažiūras „jedinorosai“ visus pribloškė pareiškimu, jog nuo šiol jie – konservatoriai. Visiškai neaišku, ką ši partija ketina „konservuoti“, bet užtat skamba solidžiai.
Vienas iš VR vadų Borisas Gryzlovas paskubėjo paaiškinti, kad tai „rusiškasis konservatizmas“. Reikia manyti, kad kaip ir visa, kas atsiranda Rusijoje, – unikalus. Pasirodo, naujai iškepti rusų konservatoriai „sieks išsaugoti viską, kas yra gera“, bet tuo pačiu metu bus tikras modernizmo avangardas (juk „modernizacija“ pastaruoju metu tapo mėgstamiausiu V.Putino ir Dmitrijaus Medvedevo žodžiu). Dar B.Gryzlovas pridūrė, kad būti „konservatoriumi“ reiškia atsisakyti „radikalių plėtros variantų, kuriuos siūlo kitos partijos“. Tai irgi daug ką paaiškina: ignoruok visų aplinkinių nuomonę, ir būsi tikras konservatorius.
Apginti nuo užsieniečių
Pamokymus, kaip tvarkyti Rusijos ekonomiką, „jedinorosams“ davė žinomas vyriausiasis šalies ekonomistas, nepartinis VR lyderis V.Putinas. Tiesa, jo kalboje buvo daugybė jau atsibodusių klišių iš serijos: „pensijas padidinsime“, „visas dėmesys aukštosioms technologijoms“, „įveiksime krizę“, „modernizuosime ekonomiką“ ir taip toliau, ir panašiai. Nuoširdžiai netikiu, kad klausytojai „jedinorosai“ turi bent menką supratimą, kokias rusiškas „aukštąsias technologijas“ žada plėtoti premjeras. Na, nebent vienintelę iš tikrųjų technologizuotą sovietinės ekonomikos šaką – karinę pramonę.
Kur kas įdomiau nuskambėjo V.Putino raginimai ginti rusų gamintojus, o svarbiausia – nuo ko. Pasirodo, Rusijos gamintojai sunkiai pajėgia konkuruoti su užsieniečiais ne todėl, kad nemoka to daryti, o dėl to, kad užsieniečiai su jais nesąžiningai konkuruoja. Atsižvelgiant į pastarųjų dešimties metų Rusijos praktiką, šiuos žodžius galima perfrazuoti taip: protekcionizmas Rusijos įmonėms ir neoficialios ekonominės sankcijos užsieniečiams. Taigi Lietuvos transportininkai bei sūrių ir dešrų gamintojai gali būti ramūs. Nebent mūsų „pragmatikai“ nustos remti Gruziją ir Ukrainą, na, gal dar atsisakys ir kokių nors lietuviškų iliuzijų, pavyzdžiui, okupacijos pripažinimo.
Kolektyvinis protas
Nors VR suvažiavime nustatytos politinės gairės Rusijai ir nežada nieko naujo, kalbos vis viena buvo labai žavingos. Prezidentas D.Medvedevas netgi pagrasino „jedinorosams“, kad šie neužsimirštų ir nesinaudotų partija siekdami merkantiliškų karjeros tikslų. Juk, pasak prezidento, demokratija yra ne partijoms, o žmonėms. Kartu su premjeru V.Putinu jis ragino atsisakyti „valdininkiškumo“ partijoje ir skatinti aktyvius ir talentingus partijos narius, suteikiant jiems vadovaujamas pozicijas. Akivaizdu, kad „jedinorosai“ puikiai suprato savo vadų žodžius ir čia pat puolė juos įgyvendinti: iš 64 partijos aukščiausiosios tarybos narių buvo išrinkti net 4 nauji, o 20 narių prezidiumo perrinkimas net nebuvo svarstomas.
Prezidentas ir premjeras taip pat skambiai gyrė naują VR nuostatą – privalomą jos narių dalyvavimą debatuose, visų lygių rinkimuose. Štai kur dialogas su opozicija! Tiesa, paslaugusis B.Gryzlovas taip pat nedelsdamas paaiškino, ką „jedinorosai“ mano apie sisteminės opozicijos partijas: jos ne tik trukdo Rusijos plėtrai, bet ir „velka šalį atgal“. Matyt, tai jų atstovams ir bus pasakyta visų lygių debatuose. Apie nesisteminę opoziciją nėra ką ir kalbėti. Jos egzistavimą prisimena nebent milicija, kuri ir šio suvažiavimo metu suėmė keliolika protestuotojų (4 iš jų – už gatvės perėjimą neleistinoje vietoje).
Negailėta „jedinorosams“ ir pagyrimų. V.Putinas pareiškė, kad jie yra vienintelė partija, galinti užsikrauti sau ant pečių šalies modernizavimo atsakomybę. Žinoma, kad „vienintelė“. Užtat ir opozicija nereikalinga. VR juk jau tapo „epochos protu, garbe ir sąžine“. O dabar dar ir vertybių saugotojais – konservatoriais.
D.Medvedevo žodžiai buvo pasitinkami kas keliolika sekundžių skambančiais aplodismentais. Kaip pažymėjo politologas Stanislavas Belkovskis, prezidentas galėjo tiesiog sakyti tostus. Delegatams būtų buvę lengviau suprasti, kada ploti. Juk, pasak paties D.Medvedevo, „jedinorosai“ pasižymi vos ne kolektyvine sąmone, nes iš kitų partijų juos išskiria „nuomonių vieningumas ir stiprus partinis identitetas“. Tikrai nesurasi, kas geriau atliktų visus pavestus darbus nei tokia partinių skruzdžių kolonija.
