Islandijos piratų partija savo programą pildo remdamasi internetinių apklausų rezultatais ir mano, kad vyriausybė turėtų elgtis lygiai taip pat. Partijos nuomone, Islandija turėtų būti „bitų Šveicarija“, o šalyje galėtų prisiglausti JAV paslaptis viešinęs Edwardas Snowdenas.
Planai originalūs, net radikalūs. Nors tai stebina net jos įkūrėją – poetę, programuotoją ir buvusią „WikiLeaks“ aktyvistę Birgittą Jonsdottit, jau netrukus Piratų partija gali tapti valdančiąja.
„Tikrai ne“, – paklausta, ar įsivaizdavo, kad jos vadovaujama partija gali taip greitai po įsikūrimo pradėti vadovauti vyriausybei, teigė 49 metų B.Jonsdottir.
Bet juk kalbame apie 2016-uosius. Atrodė, kad tai neįmanoma, bet britai per referendumą pasisakė už išstojimą iš Europos Sąjungos, o Donaldas Trumpas varžosi JAV prezidento rinkimuose.
Todėl kažin ar Piratų partijos pergalė rinkimuose Europos šalyje labai stebintų.
Be to, Islandija nėra svarbiausia valstybė Senajame žemyne – čia gyventojų yra vos kiek daugiau negu Kaune, čia nėra armijos, o ekonomika paremta turizmu ir žvejyba.
Gatvėse gimė protesto judėjimai
Tačiau šios partijos sėkmė šeštadienio rinkimuose neabejotinai paliudytų, kiek toli pasirengę žengti europiečiai, nusisukantys nuo politinio elito. Pastaruoju metu skirtingu mastu čia triumfuoja tiek kraštutiniai kairieji, tiek radikalūs dešinieji.
Islandiją, kaip ir daugelį kitų Vakarų šalių, jau keleri metai tampo aistringas sukilimas prieš nusistovėjusią tvarką.
O B.Jonsdottir ir kiti Islandijos piratų partijos aktyvistai, kurie save vadina tiesiog gerų idėjų kupinais radikalais, tiki, kad šeštadienio rinkimai gali tapti perkrovimu, esą taip reikalingu vakarietiškai demokratijai.
„Žmonės nori tikrų permainų ir supranta, kad mums reikia pakeisti sistemą, kad turime modernizuoti įstatymų priėmimo procesą“, – aiškina B.Jonsdottir.
Iš pažiūros Islandija – keista vieta tokiam judėjimui sužydėti. Šalis itin taiki ir turtinga, o socialinė nelygybė beveik neegzistuoja. Nenuostabu, kad ir didelių politinių sukrėtimų Islandijoje beveik nepasitaikydavo.
Tačiau šią valstybę, kaip ir daugelį kitų Vakarų šalių, jau keleri metai tampo aistringas sukilimas prieš nusistovėjusią tvarką, nors Islandijoje prie to smarkiai prisidėjo 2008 metų pasaulinė ekonomikos krizė.
Kažkada itin aukštai skriejusi ekonomika sudužo su trenksmu, o ją išgelbėjo tik 4,6 mlrd. tarptautinės pagalbos paketas. Bankininkai po kelerių metų atsidūrė kalėjime, o gatvėse užgimė naujas protesto judėjimas.
Koaliciją sudarys naujokai?
Nors toks gaivalas vėliau kiek susitraukė, šįmet pavasarį jis išsprogo su nauja jėga. Kalti Panama Papers dokumentai, atskleidę, kad Islandijos premjero žmona valdo ofšorinę bendrovę.
Į gatves išėjo tūkstančiai protestuotojų, kurie pasiekė, kad ministras pirmininkas atsistatydintų ir būtų paskelbta apie naujus rinkimus. Islandai ėmė dar labiau nepasitikėti nusistovėjusia tvarka politiniame gyvenime.
„Šis nepasitikėjimas kaupėsi jau seniai, o dabar išlindo į paviršių. Piratai joja būtent ant šios bangos. Tiesa, naujų partijų turėjome ir anksčiau, bet visos jos nusibaigdavo.
B.Johannesono partiją sudaro technokratai, akademikai ir verslo lyderiai. Šis būrys labai skiriasi nuo pankuojančių programišių.
O dabar stebina tai, kad Piratų partija išlaiko piliečių susidomėjimą“, – tvirtino Islandijos universiteto politinės istorijos profesorė Ragnheithur Kristjansdottir.
Negana to, panašių partijų Islandijoje jau ne viena. Nors svetur vien mintis, kad Piratų partija gali formuoti vyriausybę, dažnai priimama kaip pokštas, kitos naujos partijos „Viðreisn“ lyderis Benediktas Johannesonas įsitikinęs: „Tas pokštas yra geriau nei tai, ką turime dabar.“
Be to, jis skuba pridurti nemanantis, kad Piratų partija yra pokštas, nors B.Johannesono partiją sudaro technokratai, akademikai ir verslo lyderiai. Šis būrys labai skiriasi nuo pankuojančių programišių.
Nepaisant to, abi partijos gali sudaryti valdančiąją koaliciją – tereikia, kad pasitvirtintų prognozės, jog nė viena politinė jėga nelaimės daugumos. Ir nors yra klausimų, kuriais nesutariama, B.Johannesonas tikina, kad bent jau bendrai siekiama esminių pokyčių.
„Kai kurios mūsų partijos čia sukinėjasi jau 100 metų. Bet mechanizmai, kurie veikė, tarkime, septintajame dešimtmetyje, nebūtinai veikia šiais laikais“, – teigė „Viðreisn“ vadovas.
Žino, kam nepritaria, bet pritarti nedrįsta
Žinoma, ne visi taip džiaugsmingai klausosi kalbų apie reikalingas radikalias permainas. Viena tokių jėgų – pagrindinė Piratų partijos varžovė kovoje dėl pirmosios vietos, Nepriklausomybės partija.
Pastaroji yra beveik neatskiriama nuo Islandijos politinio elito ir valdė šalį nemažai kadencijų, tačiau sulaukė daugybės priekaištų už netikusią ekonomikos, kurios burbulas 2008 metais triukšmingai sprogo, priežiūrą.
„Žmonės vis dar ant mūsų dėl to pyksta, – pripažįsta Nepriklausomybės partijos frakcijai parlamente priklausantis Birgiras Armannssonas. – Tradicine politika ir tradiciniais politikais čia vis dar labai nepasitikima.“
Jo teigimu, turint omeny ekonominio kracho Islandijoje dydį tai suprantama. Bet politikas taip pat tikina, kad islandai turėtų įvertinti Nepriklausomybės partijos pastangas atgaivinti šalies ekonomiką.
Islandijoje jau daug metų verda diskusijos dėl to, ar Islandija turėtų prisijungti prie Europos Sąjungos. Tačiau Piratų partija oficialios nuomonės neturi.
Tiesos yra – Islandijoje nedarbo lygis vėl žemas, nebeerzina ir infliacija, o biudžetas subalansuotas. Visai šiai pažangai Piratų partijos skrydis sukeltų pavojų.
„Galima eksperimentuoti, – teigė B.Armannssonas. – Tačiau jei norite ekonominio stabilumo ir augumo, tuomet balsuokite už mus. Piratai žino, prieš ką jie. Bet sunku suvokti, už ką jie.“
Piratų partija iš tiesų yra išreiškusi poziciją įvairiausiais klausimais: nuo žvejybos kvotų ir pornografijos internete iki E.Snowdeno. Pastarajam piratai siūlo pilietybę. Bet svarbiausiais klausimais jie atsiklaustų rinkėjų.
Pavyzdžiui, šalyje jau daug metų verda diskusijos dėl to, ar Islandija turėtų prisijungti prie Europos Sąjungos. Tačiau Piratų partija oficialios nuomonės neturi – jos nuomone, reikėtų nacionalinio referendumo.
Tiesa, ambicingi naujokai, jau turintys atstovų parlamente, pernelyg nesijaudina. 26 metų deputatė Asta Guthrun Helgadottir skelbia: „Mes siekiame ne gauti valdžią, o ją suteikti.“
