Diskusijos įsibėgėja artėjant gegužę vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams, prieš kuriuos skirtingos politinės grupės stumdosi dėl įtakos Europos konservatorių stovykloje.
Dvylika EPP priklausančių partijų, tarp jų ir lietuviška Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, jau kreipėsi į EPP prezidentą Josephą Daulą su prašymu pašalinti „Fidesz“ iš šios partijų grupės.
Europos centro dešiniuosius ypač supykdė Vengrijos vyriausybės už mokesčių mokėtojų pinigus rengiama antiimigracinė kampanija, kurios pagrindinis taikinys – Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.
Oficialiai „Fidesz“ skelbia, kad nori pasilikti EPP. Šios partijos komunikacijos direktorius Balazsas Hidveghi tikina, kad „Fidesz“ nesikalba su jokiomis kitomis europinėmis politinėmis grupėmis ir yra pasiruošusi pateikti savo poziciją EPP vadovybei.
Tačiau garsėjant raginimams išmesti „Fidesz“ iš EPP, keičiasi iš V.Orbano retorika. Vengrijos ministras pirmininkas savo kritikus vadina „naudingais idiotais“.
Kad ir kaip būtų, V.Orbanas turi pasirinkti ir apsispręsti dėl „Fidesz“ politinės krypties artimiausioje ateityje. „Politico“ suskaičiuoja penkis galimus pasirinkimus.
1. Pasilikti EPP
Kad „Fidesz“ galėtų pasilikti EPP šeimoje, V.Orbanas beveik neabejotinai turėtų viešai atsiprašyti, nors tai ir reikštų kardinalią žinios, siunčiamos rinkėjams Vengrijoje, permainą.
EPP kandidatas į EK pirmininkus Manfredas Weberis praėjusią savaitę „Der Spiegel“ pareiškė, kad V.Orbanas „rimtai pakenkė EPP savo komentarais ir prieš Junckerį nukreipta plakatų kampanija“.
Vėliau M.Weberis laiške J.Daului parašė, kad V.Orbanas turėtų nutraukti antieuropietišką kampaniją, pripažinti, jog suklydo, ir išspręsti konfliktą, dėl kurio iš Budapešto turėjo išsikraustyti Budapešto keikiamo George'o Soroso remiamas Vidurio Europos universitetas (CEU).
Tiesa, V.Orbanui būtų sunku parduoti visa tai Vengrijos miestams ir kaimams – premjeras sunkiai dirbo, kad įtikintų šalies žmones, jog J.C.Junckeris yra grėsmė Vengrijos nacionaliniam saugumui. Be to, kažin, ar visoms EPP narėms užtektų atsiprašymo.
Signalų, kad „Fidesz“ nebeliks EPP, jau yra. Buvęs vengrų europarlamentaras Laszlo Surjanas antradienį pareiškė: „Mano stiliaus krikščionis demokratas nebesijaučia gerai šiandieninėje EPP.“
L.Surjanas pridūrė nemanantis, kad be EPP paramos „Fidesz“ ir drauge Vengrijos vyriausybė būtų izoliuota ES. Mat, pavyzdžiui, Lenkijos valdantieji nepriklauso EPP, bet vis tiek vaidina svarbų vaidmenį Bendrijoje.
2. Prisijungti prie Tautų ir laisvės Europos frakcijos
Nors „Fidesz“ neigia, kad kalbasi su kitais politiniais blokais, Tautų ir laisvės Europos (ENF) frakcijos nariai tvirtina, jog su V.Orbano partija iš tikrųjų „diskutuojama“.
V.Orbanas griežtai atsisako priimti prieglobsčio prašytojus, o tokią poziciją kritikuoja Italijos „Lyga“, kuri norėtų, kad kitos ES šalys padėtų Romai ir pasidalytų migrantų našta.
Jei V.Orbanas nuspręstų prisijungti prie ENF, jo ten laukia spalvinga kompanija – europarlamentarai, priklausantys Italijos kraštutinių dešiniųjų „Lygai“, prancūziškam Marine Le Pen Nacionaliniam sambūriui, radikalios dešinės Austrijos Laisvės partijai.
Ideologine prasme V.Orbanas, Matteo Salvini ir M.Le Pen sutaria dėl švelnesnio požiūrio į santykius su Rusija, be to, visų jų pažiūros gana euroskeptiškos.
Vis dėlto daugeliu kitų klausimu nesutariama. Pavyzdžiui, V.Orbanas griežtai atsisako priimti prieglobsčio prašytojus, o tokią poziciją kritikuoja Italijos „Lyga“, kuri norėtų, kad kitos ES šalys padėtų Romai ir pasidalytų migrantų našta.
Galiausiai Italijos ir Prancūzijos – šalių, kurios įneša daugiau lėšų į ES biudžetą, nei iš jo gauna, – politikai nėra patenkinti gausia finansine pagalba mažiau išsivysčiusioms Vidurio ir Rytų Europos šalims.
„Politico“ skaičiuoja, kad ENF gegužę užsitikrins 60 vietų Europos Parlamente, nors šiuo metu turi tik 37. „Fidesz“ šioje frakcijoje būtų trečia pagal dydį partija – po „Lygos“ ir Nacionalinio sambūrio.
3. Prisijungti prie Europos konservatorių ir reformistų
Logika – tokiame žingsnyje. „Fidesz“ ir Lenkijos valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (PiS), kuri dominuoja Europos konservatorių ir reformistų (ECR) frakcijoje, sąjunga būtų natūrali – juolab, kad ši grupė susilpnės ją po „Brexit“ palikus britų konservatoriams.
Vyriausybės Budapešte ir Varšuvoje jau artimai bendradarbiauja ir yra sudariusios neformalų abipusės gynybos paktą.
Lenkija ir Vengrija taip pat grasina vetuoti bet kokias potencialias ES sankcijas dėl teisės viršenybės principo pažeidimų. Šalys sutaria migracijos klausimais, nekyla daug problemų ir dėl istorinės atminties politikos.
Tačiau požiūriai išsiskiria saugumo klausimais – ypač dėl požiūrio į Rusiją.
Vyriausybės Budapešte ir Varšuvoje jau artimai bendradarbiauja ir yra sudariusios neformalų abipusės gynybos paktą.
„Orbanui EPP buvo reikalinga kaip skydas – tik dėl to jis taip ilgai užtruko toje grupėje, – teigia vienas ECR pirmininkų, lenkas europarlamentaras Ryszardas Legutko. – Jei „Fidesz“ prie mūsų prisijungtų, Lenkijos vyriausybei tai būtų puiki žinia.“
Anot R.Legutko, tikėtini ir bendresni poslinkiai – esą PiS jau derasi su Italijos „Lyga“. Jis pats asmeniškai į ECR priimtų Austrijos Laisvės partijos atstovus.
„Kalbant apie vertybes ir programą, mes tikrai neuždarytume durų Orbanui, nors formalios derybos nevyksta“, – teigė kitas ECR pareigūnas ir vis dėlto pridūrė, kad koalicija su nauja Ispanijos kraštutinės dešinės partija „Vox“ jau sudaryta.
ECR šiuo metu Europos Parlamente turi 75 vietas, o po rinkimų gali tikėtis iki 60 europarlamentarų.
4. Suburti naują frakciją
Kai kurių stebėtojų teigimu, V.Orbanas turi ambicijų vaidinti svarbesnį vaidmenį Europoje. Todėl negalima atmesti galimybės, kad Vengrija imsis burti naują europinę frakciją – esą įmanoma prisikviesti euroskeptiškų lenkų, vokiečių, italų ir skandinavų.
Vis dėlto gegužės rinkimai vyks jau išties greitai, tad suorganizuoti kažką prasmingo būtų labai sunku. Galiausiai kitos partijos jau užsukusios rinkimų kampaniją frakcijų, kurioms priklauso, rėmuose.
5. Palaukti ir pažiūrėti
Žinoma, V.Orbanas gali tiesiog palaukti rinkimų rezultatų – nedaryti nieko.
Aišku, tam reikia, kad EPP vadovybė pati neišmestų „Fidesz“ iš frakcijos – bet, jei taip neatsitiktų, vengrai gali pasižiūrėti, kaip keičiasi politinė dinamika Europos Parlamente.
Jei „Fidesz“ būtų išmesta iš EPP prieš Europos Parlamento rinkimus, šiai partijai priklausantys europarlamentarai liktų be frakcijos – tai reikštų ir mažesnius pinigus, ir kuklesnę įtaką.
